Vida Gembutaitė į Angliją susigundė išvykti 2005 m. rugpjūčio mėnesį. Tik baigusi vidurinę mokyklą mergina sumanė laimės paieškoti šalyje, kur jau sėkmingai buvo įsikūręs jos pusbrolis. Tuometinė abiturientė didelių vilčių naujam gyvenimui užsienyje nepuoselėjo. Jai reikėjo pinigų, o Pietų Velse, Niuporte (Newport), kur ir gyveno merginos pusbrolis, sėkmingai dirbo Pietų Korėjos skystųjų kristalų vaizduoklių „LG“ fabrikas.
Netrukus lietuvaitė pravėrė šio fabriko duris. Taip jaunos emigrantės planas padirbėti vos iki Kalėdų virto naujo ir įdomaus gyvenimo pradžia. Nors po kurio laiko „LG“ fabrikas užsidarė (korėjiečiai gamybą nusprendė perkelti į Lenkiją), Vida jau buvo prisijaukinusi naująją šalį (o gal ta šalis prisijaukino ją?), todėl neilgai trukus gavo darbą kitame fabrike.
Į naują likimą vedantys gyvenimo labirintai merginai buvo lemtingi. Jie atvedė prie daugelio emigrantų išsvajotos karjeros – darbo apsaugos tarnyboje ir pirmosios meilės. Tiesa, meilė aplankė šiek tiek anksčiau nei karjera. Su jaunu vaikinu Adamu lietuvaitė susipažino tame pačiame darbe. Jaunoji pora netrukus pasirodė savo tėvams bei artimiesiems. Laimei, nė viena pusė nebuvo nusiteikusi priešiškai, todėl bendram gyvenimui kliūčių neliko. Deja, po beveik penkerių metų jų santykiai pamažu ėmė blėsti. Mintis kurį laiką pailsėti vienas nuo kito ir pagyventi atskirai tapo išsiskyrimo priežastimi.
Tačiau jaunos lietuvaitės gyvenimas vis dar tekėjo įprasta vaga. Mergina fabriką iškeitė į darbą apsaugos tarnyboje, kurioje jau praleido šešerius metus. Jos darbovietė – aukšto intelekto bei saugos lygio objektas. Po vienu stogu „draugauja“ dvi vyriausybinės organizacijos – Nacionalinis statistikos ir Intelektinės nuosavybės departamentai. Dabar čia Vida atlieka ne tik apsaugininkės, bet ir administratorės darbą. Ji priiminėja ir registruoja lankytojus, kurie suvažiuoja iš įvairių pasaulio šalių vyriausybinių organizacijų.
Netrukus jaunai emigrantei likimas mestelėjo dar vieną gerą kortą. Pasirodo, kad tame pačiame Statistikos departamente dirbantis projektų vadovas jau senokai neabejingas merginai. Tik ji to nežinojo, o ir Ričardas nedrįso jos kalbinti, nes galvojo, kad lietuvaitės širdis užimta. Bet beveik prieš metus vieną vakarą Niuporto gatvėje susitikę abiejų darbuotojų žvilgsniai ir trumpi pasisveikinimo žodžiai tapo lemtingi. Netikėtai Ričardas Vidą pakvietė į barą taurei vyno. Ji gerai prisimena praėjusių metų spalio vidurį, kai 33 metų projektų vadovas jai pasiūlė savo ranką ir širdį. Kitą dieną laiminga mergina jau matavosi Ričardo dovanojamą žiedą.
Šiandien mergina prisipažįsta, kad nauja meilė į jos gyvenimą atėjo nelauktai ir netikėtai, bet sužibo tokiomis spalvomis, kurių iki šiol ji nematė. Todėl jau suplanuotos vestuvės, vyksiančios šį rugpjūtį Lietuvoje. Kodėl pasirinkta Lietuva, o ne Anglija? Vida į šį klausimą atsakė trumpai ir aiškiai: Ričardas nori susipažinti su Lietuva, jos žmonių papročiais, tradicijomis. Be to, jaunikio artimųjų vestuvėse bus kur kas mažiau nei jaunosios, ir pati vestuvių puota Anglijoje trunka tik vieną dieną.
Pasak merginos, dauguma papročių ir tradicijų čia yra panašios į lietuviškas, tačiau Vidą sužavėjo Jungtinėje Karalystėje, o ypač Velse, populiarūs sekmadieniai pietūs, į kuriuos susirenka šeima ir artimieji. Į Angliją panelė Vida grįš su vyro duota pavarde – ji taps misis Vida Jones (Džouns). Beje, Ričardui šios vestuvės bus antros jo gyvenime. Pirmosios vyko maždaug prieš dešimt metų, bet likimas nelėmė ilgo gyvenimo kartu su buvusia išrinktąja. Nesusilaukė ir atžalų.
Kodėl merginos gyvenime abu meilės objektai buvo ne lietuviai, o vietos gyventojai? Vida nuoširdžiai prisipažįsta, kad meilės ji pati niekada neieškojo, todėl kas norėjo, tas ją ir surado. Matyt, lietuviams tai nebuvo lemta. Lietuvaitė atviravo, kad Ričardas ją pakerėjo savo grožiu, išsilavinimu, sugebėjimu mylėti ir nuoširdumu. Jis nesibodi tvarkyti nuosavų poros namų, moka gaminti skanią vakarienę. Todėl mergina tikisi, kad šis žmogus taps patikimu ir geru vyru bei tėvu.
Tuo tarpu Ričardas, paklaustas kuo jį suviliojo lietuvaitė, net nesusimąstęs atsakė, kad savo bendravimu, geru charakteriu ir grožiu. Ypač jį sužavėjo nuostabios merginos akys. Be to, lietuvę įsimylėjęs vyrukas patikino, kad anglės yra savanaudės ir tinginės. Jis pasidžiaugė esąs labai laimingas suradęs puikią nuotaką ir būsimą žmoną.
Pora jau pasirodė savo tėvams ir artimiesiems (neseniai pas dukrą svečiavosi mama ir brolis), o kovo viduryje išvyko į Lietuvą, kurioje Ričardas apsilankė pirmą kartą. Čia jie susitiko su dideliu būriu Vidos giminių, draugų ir artimųjų.
Tačiau kol kas lietuvaitė visam laikui sugrįžti į savo gimtinę nežada. Emigrantė prisipažino, kad nuolat seka įvykius savo šalyje, kasdien perskaito naujienas „Delfi“ interneto puslapyje. Nevengia bendrauti ir, pasak merginos, su laiko patikrintais tautiečiais. Bet šiandieną jos namais ir antrąja tėvyne tapo daugelio tėvynainių pamėgta Jungtinė Karalystė. Nors prieš aštuonerius metus nei ji, nei kas nors kitas nebūtų pasakęs, kad tie keletas mėnesių, kuriuos Vida buvo suplanavusi praleisti užsidirbdama šiek tiek pinigų, taps naujo gyvenimo pradžia.