Pilyje susirinkęs jaunimas diskutavo apie kūną ir politiką

 (2)
Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga (VLJS) pirmąjį lapkričio savaitgalį tradiciškai kvietė praleisti Anabergo pilyje (Bona, Vokietija). Spalio 31 - lapkričio 3 dienomis vykęs renginys „Baltoween'as 2013: Kūnas ir politika“ subūrė Vokietijoje ir aplinkinėse šalyse gyvenantį jaunimą ne tik kalbėtis bei diskutuoti šia tema, bet ir išbandyti savo kūno ribas bei galimybes kūrybinėse dirbtuvėse. Gilias ilgametes tradicijas turinti šventė - originalus ir savotiškas Baltijos šalių jaunimo kongreso, nagrinėjančio politines aktualijas, bei škotiškojo Helovino ( angl. Halloween) mišinys, šįmet sulaukė ypatingai didelio pasisekimo.
© Organizatorių nuotr.

Truputis faktų ir istorijos

Po antrojo pasaulinio karo iš sovietų okupuoto Pabaltijo išvyko daug šviesuomenės. Vienas iš jų - latvių pastorius Jazeps Urdze su šeima. Gyvenant išeivijoje, jam kilo idėja suburti Baltijos šalių tikinčiuosius bendrai veiklai. Taip 1947 m. jo iniciatyva buvo įsteigta Krikščioniškoji studentų sąjungą - tuo metu vienintelė tokio pobūdžio organizacija pasaulyje. Ilgą laiką Vokietijoje šiai sąjungai buvo ieškota pastovios vietos jų susibūrimams. Kadangi pokariu šioje šalyje liko daug tuščių kareivinių, studentai įsikūrė vienose jų. 1952 m., Vokietijai atgavus teisę turėti savo kariuomenę, valstybei vėl prireikė kurį laiką pagal paskirtį nenaudotų patalpų . Studentams buvo pasiūlyta persikelti kitur. Pasakojama, kad tuomet pastorius susapnavo sapną, kuriame regėjo geltoną pastatą ir po to, visai atsitiktinai, atrado apleistą Anabergo pilį, kurios savininkas - vietinis grafas - nebeišgalėjo išlaikyti. Taip pilis buvo nupirkta studentų bendruomenei už šimtą tūkstančių markių, kurias sumokėjo Vokietijos gynybos ministerija mainais į kareivines. 1952 m., per Jonines, buvo pasirašyta pilies pirkimo sutartis.

Anabergo pilis Bonoje iki šiol yra pamėgta pabaltijiečių, gyvenančių Vokietijoje ir kaimyninėse valstybėse, susibūrimų ir įvairių renginių vieta. Būtent šioje mistinėje, ant aukšto kalno stūksančioje pilyje jau daug metų ir yra švenčiamas Baltoween'as.

O šį kartą buvo taip...

„Kūnas ir politika” - taip skambėjo šiuometinio renginio tema. „Paskutiniojo Baltoween’o metu, kurio tema buvo dainuojanti revoliucija, drauge su mūsų dalyviais diskutuojant apie muzikos ir audiovizualinio meno rolę visuomeninėje raiškoje, supratome ir neatskiriamą mūsų fizinio kūno vaidmenį. Tad, pasitarę tarpusavyje, nutarėme aktyviai ieškoti politinės, fizinės ir meninės dimensijos sąsajų. Taip gimė šių metų tema apie kūno ribas ir galimybes politikoje”, - pasakojo VLJS pirmininkas Simonas Černiauskas.

Pirmąją dieną, po nuotaikingos rytinės mankštos, VLJS pirmininkas S. Černiauskas bei dabartinis Anabergo pilies administratorius Andrius Stakelis sveikinimo žodžiais oficialiai pradėjo renginį.

Kaip jau yra įprasta,VLJS iniciatyva į šventę buvo pakviesti svečiai iš Lietuvos. Pirmoji kalbėjo VDU socialinio darbo katedros profesorė Natalija Mažeikienė - ji dalyviams išsamiai ir visapusiškai pristatatė politinius kūno apribojimus. Buvo aptarta biopolitikos sąvoka bei jos santykis su (ypatingai) moters kūnu, kalbėta apie kūną kaip geismo objektą, jam primetamus grožio standartus bei tokiu būdu įvykstantį to kūno suobjektinimą, aptartos moterys politikoje bei jų moteriškumas ar jo praradimas dėl vyriškų politikos elgesio normų; buvo pristatytas transgresyvių kūnų reiškinys bei postmodernusis kūno vaizdavimas. Po įdomaus ir informatyvaus pranešimo, dalyviai buvo pakviesti pasidalinti kilusiomis mintimis ir aptarti jiems rūpimus klausimus diskusijoje „Kūno politika ir jos ribos“.

Pilyje susirinkęs jaunimas diskutavo apie kūną ir politiką
© Organizatorių nuotr.

Toliau programą tęsė aktorius, režisierius, muzikantas bei teatro judėjimo „No Theater” vadovas Vidas Bareikis, pristatydamas Forumo teatro metodą (interaktyvų būdą iškelti įvairias visuomenei aktualias problemas bei ieškoti jų sprendimų būdų). Be abejo, menininkas neapsiribojo vien teorija - renginio dalyviai išbandė šį metodą ir praktiškai, panaudodami savo kūnus kaip protesto priemones: grupėse, aptarę jiems rūpimus klausimus ir išsigryninę aktualiausias problemas, pristatė jas kitiems renginio dalyviams, suvaidindami trumpus etiudus. Su režisieriaus pagalba, pavyko pasiekti visai neblogų rezultatų: „Jūsų pasirodymai tikrai galėtų būti puikios nebylios akcijos prie Užsienio reikalų ar Švietimo ministerijų”, - pripažino V. Bareikis.

Vakarą užbaigė ekskursija po Boną, kurios metu drąsiausi dalyviai, nepabūgę visą dieną pliaupiančio lietaus, pamatė žymiausias miesto vietas, išgirdo vieną kitą įdomų faktą apie šį miestą, galiausiai savo žinias patikrino viktorinoje, kurią surengė ten gyvenančios lietuvės Jūratė ir Giedrė (dar kartą ačiū!).

Antrąją renginio dieną pradėjome paskaita apie kūno raišką ir poveikį politikoje, kurią vedė VŠĮ „Lyderystės ir verslo akademija” įkūrėjas, mokymo programų autorius ir ugdymo treneris Tomas Jocius. Renginio dalyvius ypatingai domino kūno kalbos svarba viešo kalbėjimo metu. Diskusija buvo pratęsta neverbalinės komunikacijos gerinimo dirbtuvėse, kur lektorius mokė praktinių gudrybių: kaip parinkti įtaigų balso tembrą bei sakinių intonaciją, išlaikyti tinkamą laikyseną ir net... be didelių pastangų atpažinti pašnekovo melą!

Programą tęsė dar vienas kviestinis Baltoween'o svečias iš Vilniaus - Tomas Gudėnas, dalyvius supažindindamas su kontaktine improvizacija. Didžiojoje pilies menėje keletui valandų dingo vaidmenys ir kalbos - renginio dalyviai basomis, įsiklausę vieni į kitus, daugiau ar mažiau pajutę judesio laisvę toliau bandė savo kūnų ribas ir galimybes.

Viską vainikavo Vido Bareikio ir Jurgos Šeduikytės gyvo garso koncertas: žvakių liepsnelėmis mirguliuojančioje tamsioje pilies salėje, užpildytoje pačių originaliausių ir gražiausių Baltoween'o persirengėlių, skambėjo gitaros ir pianino garsai, originalūs bei sąmojingi Vido dainų tekstai, nuostabus Jurgos balsas ir nuoširdūs šilti žodžiai, adresuoti publikai, su kuria jie jau spėjo susibičiuliauti ir kuriai dabar taip keistai gera groti... Ir tai dar ne viskas - šeimos dueto pasirodymą užbaigė nuotaikinga mažojo Ado (jų sūnelio - aut. past.) dainelė, pralinksminusi ir puikiai nuteikusi dalyvius vakarėlio pradžiai, kuris, kaip ir pridera tokiai progai, tęsėsi iki paryčių.

Suma summarum

Po renginio teko girdėti daug gerų atsiliepimų bei padėkų, dėl ko VLJS Valdyba labai džiaugiasi. „Gyvename virtualiame amžiuje, kur fizinės patirtys sudaro vis mažesnę mūsų kasdienybės dalį, tad sustoti ir susimąstyti apie mūsų fizines galimybes bei biologines ar socialiai sukonstruotas kūno ribas yra labai tinkamas metas. Panašios nuomonės buvo ir gausus mūsų svečių būrys, susirinkęs iš skritingų Vokietijos regionų, Belgijos ir Liuksemburgo, šiemet visiškai užpildęs mūsų turimas nakvynės vietas Anaberge. Su tokiu didžiuliu ir spalvingu dalyvių būriu bei puikiais ir nuoširdžiais svečiais iš Lietuvos, šis renginys viršijo visus mūsų lūkesčius”, - mintimis dalijosi VLJS pirmininkas S. Černiauskas.

Nors kartu praleidome tris dienas, laikas prabėgo labai greitai... Noromis nenoromis, vėlyvą sekmadienio popietę, ėmė skirstytis paskutinieji renginio dalyviai. Buvo taip gaila palikti tą universalią, pasak V. Bareikio, „daugybę amplua turinčią salę“, kurioje per tas tris dienas nutiko tiek visko gražaus, įdomaus, pozityvaus ir mistiško. Dar kartą dėkojame susirinkusiems ir visi drauge laukiame kitų renginių.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Pamačiau mokinių pasiūlymus feisbuke – susiėmiau už galvos (6)

Kaip ir visi žinome, socialiniame tinkle „Facebook“ yra užsiregistravę daugybė 9-14 metų vaikų. Nežinau, ar tėvai žino, į kokias grupes prisijungia jų vaikai.

Kaunietis su BMW išvedė iš kantrybės: labai įžūlu (57)

Kovo viduryje DELFI skaitytojas Audrius Kaune užfiksavo BMW vairuotoją, kuris, panašu, vairuoja pagal savo susikurtas kelių eismo taisykles. Toks vaizdelis vyriškį labai papiktino.

Vilnietis pasipiktinęs: kas rytą Antakalnyje – tas pats nemalonus vaizdas (101)

Norėjau pasidalinti informacija apie problemas Antakalnyje. Konkrečiai vienoje vietoje – P. Vileišio gatvėje, kuri yra judri, ypač rytais ir vakarais.

Vaiką į ligoninę nuvežęs tėvas pakraupo: aplinka ir personalas net mane išmušė iš vėžių (9)

Prieš kelis mėnesius pats gulėjau vienoje iš Kauno miesto ligoninių dėl apendicito operacijos. Taip, tai nėra sudėtinga intervencinė operacija, bet bet kokiu atveju tai operacija. Nė vieno blogo žodžio negaliu pasakyti. Priėmimas, operacijos eiga, daktarų ir rezidentų vizitacijos, palatos ir visa kita, galima drąsiai sakyti, – aukštame lygyje. Panašu, kad tikrai atsikratome sovietinio palikimo tiek gydytojų mąstyme, tiek ligoninės įrengime ar turimoje įrangoje. Po šitos pastraipos gražioji dalis pasibaigia.

Man irgi 25-eri – uždirbu tikrai ne 500 eurų (94)

„Man 25-eri, baigiau universitetą, pasirinkau neemigruoti ir dirbu Lietuvoje. Dviejuose darbuose, kurių bendros pajamos siekia 500 eurų į rankas“, – savo laiške „Atsipeikėkite: papasakosiu, kaip gyvena ir kiek uždirba 25-mečiai Lietuvoje“ rašė DELFI skaitytojas. Autoriaus mintys pasirodė artimos ne vienam – diskusijų skiltyje daugybė žmonių diskutavo apie atlyginimo dydį ir galimybes Lietuvoje. Vis dėlto, kai kuriuos išsakyti nusiskundimai nustebino – pasak jų, jie gyvena visai kitaip.