Šventės pradžioje ir penktokai, ir jų krikštatėviai aštuntokai susidomėję žiūrėjo filmuką apie mokyklos istoriją, šventes, džiaugėsi ekrane išvydę pažįstamus veidus. Mokyklos muziejuje mokiniai dar papildė savo žinias apie mokyklą, daktarą Vincą Kudirką, sužinojo, kodėl mokykla pavadinta jo vardu, smagiai krizeno vartydami senuosius mokyklos albumus. Vėliau aštuntokai mažuosius draugus mokė lygiuoti, žygiuoti, pasisukti į kairę ir į dešinę (čia kilo didelių problemų: o kaip prisiminti, kur kairė, kur dešinė).

Klausydami mokytojos D. Kunickaitės sekamos pasakos penktokai tapo aktyviais jos veikėjais: šoko, lipo kopėčiom, dainavo, šokinėjo su kamuoliais, tūpčiojo. Prisižaidę mokiniai keliavo į aktų salę ir ten kartojo mokytojos R. Bizauskienės tariamus priesaikos žodžius. Susikaupę, rimti, prie mokyklos vėliavos vyresniųjų draugų akivaizdoje mokiniai prisiekė elgtis ir mokytis taip, kad visada būtų šaunūs kudirkiečiai. O priesaikos žodžius penktokai patvirtino savo parašais.