Patyrusio verslininko pamoka pradedantiems: ko jūsų neišmokys universitete

 (67)
Ne vieną kartą esu susidūręs su personalo atrankos situacijomis, kai reikia pasamdyti tinkamiausią žmogų vienai ar kitai darbo vietai užimti. Ir tikrai pakankamai dažnai tenka ieškoti pardavimų vadybininkų. Kaip taisyklė – į šias pareigas kandidatuoja būtent „verslo vadybą ir administravimą“ baigę studentai. Rašau kabutėse ne tik todėl, kad Lietuvoje vos keliose aukštosiose tikri verslininkai turi galimybę dėstyti jaunimui, koks yra tas „tikrasis verslo pasaulis“, bet ir todėl, kad mokymo programos dar nėra pakankamai tobulos.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jeigu studijuojate verslo vadybą, užduokite sau klausimą, ko iš tikrųjų Jus moko? Jeigu jau esate baigę šiuos mokslus, galite pabandyti atsiminti, ko Jus mokė ir palyginti su tuo, kaip iš tikro yra. Ar bent jau panašu?

Juk mokotės (ar mokėtės) tokių dalykų: kaip vertinti multimilijonines kompanijas; kaip analizuoti ir optimizuoti gamybinius procesus; kaip, statistinės analizes pagalba, dideliame duomenų sraute identifikuoti reikiamą informaciją; kaip įvertinti naujas geografines rinkas ir galimybes tose rinkose įvairiausiems produktams (nuo dantų krapštukų iki kreditinių kortelių). Ne? Tuomet iš viso nelabai aišku, ko mokotės. Tačiau galiu tiksliai identifikuoti, ko tikrai nesimokote. O reikėtų…

Kaip tapti lyderiu tiems, kurie nėra Jūsų pavaldiniai

Tai – vienas iš didžiausių iššūkių, su kokiais teko susidurti visoje karjeroje. Kaip ir kokiais būdais įtikinti žmones priimti vienus ar kitus sprendimus, kai tie žmonės nėra Jums pavaldūs? Nekalbu apie tai, kaip vadovauti, įsakinėti ar panašiai. Kaip tik – atvirkščiai. Juk tai ir yra pati sunkiausia užduotis – kad ant to pačio „karjeros laiptelio“ stovintys žmonės išklausytų Jūsų argumentų ir patarimų.

Kaip pasidalinti nuomone, patirtimi ar istorija taip, kad priverstum besiklausančius veikti

Patys sėkmingiausi lyderiai moka tai daryti. Jie pasakoja istorijas užlipę ant kokio nors verslo forumo ar konferencijos scenos ir daro tai taip įkvepiančiai, kad norisi tuojau pat pakilti ir veikti. Dažnai tas noras išgaruoja, kai išeini iš tos konferencijos/forumo, įsėdi į savo 1988 m. „Opel Astrą“ ir pilnais plaučiais įkvepi praėjusią savaitę kažkur tarp sėdynių įkritusio kebabo gabaliuko kvapą. Tačiau kai toks lyderis yra darbe, tai tampa visai kitokia istorija. Tuomet darbas vyksta kaip iš pypkės, visi užsivedę kaip kokiame amerikiečių filme rodoma nevykėlių futbolo komanda, įkvėpta praeityje garsaus, tačiau dabar prasigėrusio trenerio kalbos. Ir mokydamasis verslo vadybos tikrai turėtum išmokti, kaip kalbėti, kad įkvėptum kitus žmones veikti.

Kaip sukurti ir išlaikyti teigiamą reputaciją

Oi, kaip šio dalyko niekas nedėsto… Ir koks jis iš tikrųjų yra svarbus! Ypač tokiais laikais, kai esame taip „skaitmenizuoti“. Praktiškai viskas apie visus yra prieinama internete. Dabar internetas gali tiek padėti sukurti tą teigiamą reputaciją, tiek ją per vieną dieną (ar naktį) sunaikinti. Ir sunaikinimas gali būti negrįžtamas.

Žinojimas, kaip sukurti ir išlaikyti savo reputaciją (nebūtinai asmeninę; juk įmonės taip pat turi reputaciją), yra tiek mokslas, tiek ir savotiška meno forma. Ir nors praleidžiate valandų valandas mokydamiesi, kaip apskaičiuoti kažkokios kompanijos vertę, Jūsų niekas nemoko, kad Jūsų pačių vertė – reputacija – yra ne mažiau svarbus dalykas. Gaila, kad niekas nedėsto, kaip kompanijų klientų aptarnavimo skyrius dirba ne tik tam, kad įtiktų klientams, tačiau ir tam, kad verslas turėtų gerą reputaciją. Niekas nedėsto, kaip kompanijos, kurių reputacijai buvo suduotas smūgis, po to smūgio taip ir nebeatsigavo.

Kaip nenustoti viskuo domėtis ir tobulėti

Ateina ta diena, kai gauni savo diplomą ir galvoji, kad tavo mokymosi procesas pasibaigė. Aš lygiai taip pat galvojau: „Kam daugiau mokytis, jeigu jau viską, ko man reikia, išmokau?“. O, Dieve mano, kaip aš klydau…

Pradėjau savo pirmąjį (nuosavą) verslą ir… Netekau visko. Ne tik į tą verslą investuotų pinigų ir/ar laiko, bet ir pasitikėjimo savimi. Supratau, kad man dar mokytis ir mokytis… Kad reikia nuolat domėtis viskuo, kas mane supa, skaityti, ieškoti informacijos apie vienus ar kitus dalykus, analizuoti gaunamą informaciją (taip, internetas tikrai nėra toks šaltinis, kuriame galima tikėti absoliučiai viskuo) ir taip toliau. Supratau, kad mokysiuosi visą savo gyvenimą. Žinoma, tai darai tik tuomet, kai nori neatsilikti nuo rinkos, nuo technologijų, nuo bendro civilizacijos progreso. Nes toks atsilikimas daro labai stiprią įtaką galimybėms darbo rinkoje, o toliau, manau, jau ir tęsti nebereikia.

Taip, mokantis verslo vadybą dėstytojai tikrai galėtų bent jau informuoti, kad diplomu mokymosi procesas nesibaigs. Norintiems kažką pasiekti, mokymasis niekada nesibaigs. O ir turėtumėte nenorėti nustoti nuolat tobulėti.

Kaip rasti save už darbo ribų

Šio dalyko mokausi iki šiol. Dar nemoku palikti darbo darbe, o pats atsipalaiduoti. Kadangi esu dirbęs tikrai daug verslo sričių, tempiu tą patirtį su savimi visur, kur tik atsiduriu: užeinu pas ką nors į namus ir tuojau pat pastebiu statybininkų paliktą broką; nueinu į naktinį klubą ir greitai pastebiu, kad barmenai „nusukinėja“ gėrimus nuo klientų, pildami mažiau ir nuo klubo savininkų, pildami tą gėrimą iš savo atsinešto butelio; nueinu į parduotuvę ir matau, kokia yra pelno marža produkto, kurį nori įsigyti mano žmona…

Patikėkite – tai nėra geri jausmai. Taip, tikrai džiaugiuosi, mokėdamas identifikuoti problemas ir nuolat tobulėdamas. Tačiau nemokėjimas rasti savęs už darbo ribų tikrai trukdo džiaugtis gyvenimu. Tiesa, neseniai dirbau (neatlygintinai) vaikų krepšinio trenerio padėjėju. Nuostabi patirtis! Šios veiklos metu tiesiog nebuvo prie ko prikibti, tad džiaugdavausi kiekviena minute.

Ir Jums siūlau išmokti tai daryti – džiaugtis gyvenimu už darbo ribų. Gaila, kad, mokantis verslo vadybos ir mokant už tuos mokslus tūkstančius, taip būtinų dalykų niekas neišmoko…

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite atsiųsti savo nuomonę? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (99)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant, atrodo, jau saugių žaidimų įrenginių, pasisupo ir karusele prie kavinės „Sugarmour“ Vasaros Rezidencijos.

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (78)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (132)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (42)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.