Pravėręs duris apie 70 metų senukas susirietęs - viena ranka vairuodamas, įrėmęs petį kiek išgalėdamas stumia mašiną link kelkraščio, o mašina į kalniuka nė krust, nei centimetro.
Už 5 m kelkraštyje priešais senuką stovėjo policijos patrulių automobilis su dviem pareigūnais. Pirma mintis, kad kažkoks įvykis įforminamas. Pasirodo, senolis „užgeso“ ir tiek žinių, o pareigūnai visai atsitiktinai čia.
Išlipęs iš automobilio užsidėjau avarinę liemenę ir klausiamai žvilgtėlėjau į pareigūnus, šie, atrodo, nelabai suprato kodėl, tad pirštu parodžiau į seną žmogų (pareigūnų automobilio langai buvo uždaryti, tad susikalbėti nebuvo kaip ).
Pareigūnai susižvalgė tarpusavyje ir kažką sutarę sukruto, galvoju gerai, trims vyrams pastumti senolio „Pasatą“ – vieni juokai. Pasirodo, pareigūnai užsisegė saugos diržu, užvedė automobilį ir apsisukę nuvažiavo miesto link.
Atsisveikinimui spėjau padaryti ekipažo mašinos nuotrauką, tad pagal ekipažo numerį, laiką ir vietą, bent jau pareigūnų vadovai galės susižinoti, kas jie tokie. Su senuku nustūmėme automobilį į kelkraštį, kur išsiaiškinome, kad automobilis „užgeso“, nes dyzelis „Pasatas“ nesutiko būti varomas benzinu.
Pasiteiravus nelaimėlio, ar pareigūnai bent pasisiūlė padėti. Sakė, kad ne, nei vienas. Na, jei vienas nepasisiūlė, tai ir kitas, ko gero, ne, pagalvojau. Matyt, svarbią misiją gavo, turėjo skubėti. Teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad nežinau, kiek laiko senukas ten vargo, gal buvo ką tik užgesęs ir pareigūnai nespėjo susivokti... Vienaip ar kitaip, bent pravažiuojant atsidarius langą pasiteirauti, ar viskas gerai, būtų buvę malonu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!