Atrodo, filmo žiūrėjimas kine yra daugiau ar mažiau universali patirtis, kad ir kokiame pasaulio krašte bebūtum, bet taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Kiekviena šalis, kiekvienas kino teatras turi savo kultūrą, tradicijas ir, savaime suprantama, kuriamą aplinką. Taigi, kiekvienąkart nuvykus į naują šalį ar net miestą, įdomu susipažinti, kaip filmo žiūrėjimas vyksta būtent ten.
Japonijos kino teatras

Kaip pirmuosius įspūdžius iš ne Lietuvos kino teatrų aprašysime įspūdžius iš Osakos mieste Japonijoje esančio „Namba Parks Cinema“ kino teatro. Kaip ir dažniausiai Lietuvoje, taip ir Osakoje „Namba Parks Cinema“ yra integruotas į vieną didelį parduotuvių kompleksą, tad čia nieko neįprasto nėra. Vienintelis skirtumas – čia pačios kino teatro patalpos įkurtos keliuose dangoraižio aukštuose.

Vos įėjus į pastatą iškart galima rasti nuorodas į kino salę, kurios veda link atskiro lifto, keliančio tik į aštuntą aukštą. Jis skirtas tik nuvykimui iki kino kasų. Pakilus liftu ir prasivėrus durims vaizdas labai nestebina. Visas aukštas skirtas tik kasoms ir barui, kuriame galima įsigyti gėrimų ir užkandžių. Vizualiai tai galima sulyginti su Vilniuje esančio „Forum Cinemas Vingis“ patalpomis, kuriose taip pat atliekamos tos pačios funkcijos. Tačiau jau išlipus iš lifto išvystu visiškai kitokį vaizdą, nei esu pratęs matyti Lietuvoje. Šioje vietoje labiausiai į akis krintantis vaizdas – tobula tvarka prie kasų

Kalbu ne ant žemės primėtytus spragėsius (ko, beje, taip pat nėra). Ne. Kalbu apie oro uostuose dažniausiai taikomą gyvatėlės principu sudėliotą kelią prie kasų. Iš pradžių tai atrodo gana keistai, tačiau ši tvarka išties pasiteisina. Išeigos taškas vienas, o grūsčių, net ir esant keliems šimtams žmonių, taip pat nėra. Ir, žinoma, dirba ne dvi, o dešimt kasų, kuriose viskas vyksta konvejerio principu ir nusipirkti bilietus į filmą, net ir nemokant vietinės kalbos, yra paprasta kaip du kart du.

Nusipirkus bilietą reikia keliauti į salę, kuri yra jau kitame pastato aukšte. Visą kelią būni lydimas įvairiausių filmų reklamų plakatų ir stendų. Matome ne tik popierinius stendus. Pakeliui buvo galima išvysti ir Pelenės stiklinę kurpaitę ir kitokių „aksesuarų“. Likus maždaug dešimčiai minučių iki filmo pradžios įeinu į salę ir matau, kad ji jau beveik pilna. Nors filmas „Gilyn į mišką“ (angl. „Into the Woods“) ir gerokai pavėluotai rodomas, kiek teko matyti internete pateiktas sales, buvo be galo populiarus, o žmonės tiesiog šlavė bilietus.

Beveik 400 vietų salė, nors ir tikrai didelė, atrodė labai jauki ir erdvi. Vietos tarp eilių buvo tikrai daug, todėl net ir aukštaūgiams patogiai sėdėti ir kojomis nespardyti priešais sėdinčiųjų yra paprasta. Interjeras taip pat malonus. Sienos apkaltos ne juoda drobe, o padengtos dirbtinėmis plytomis, įrengtose nišose švietė liepsnų imitacijos. Tokia aplinka tikrai leidžia atsipalaiduoti ir jaustis patogiai. Likus penkioms minutėms iki oficialios filmo pradžios, į salę įeina paskutinis žmogus. Galbūt tai ir nėra taisyklė, tačiau atrodė tikrai neįprastai, mat po jo į salę nieks neįėjo.

Staiga šviesos pritemsta ir ekrane pasirodo pirmieji vaizdai. Rodomas filmo anonsas, kuris atrodo kiek neįprastai ir vėliau pasidaro aišku, kodėl. Geras penkias minutes ekrane sukosi įvairių greitai prekyboje pasirodysiančių DVD ir „BluRay“ filmų reklamos. Tai tikrai stebina, nes mūsų šalyje tokių reklamų neįsivaizduočiau. Po šių pristatymų prasidėjo tradiciniai filmų anonsai ir kelios, tik su kinu susijusios reklamos. Tokių nesąmonių, kaip kalbančios nosys ar dviračiu važiuojančios burnos čia neišvysi. Vos pasibaigus reklamoms ir užgesus šviesoms salėje stojo mirtina tyla. Tai be galo nustebino, nes Lietuvoje yra įprasta pralaukti dar bent 10 minučių filmo, kol visi liausis traškinti bulvių traškučių pakuotes, pragriauš pusę turimų spragėsių dėžių ar išlukštens visus iki vieno saldainius.

Vos prasidėjus filmui čia iškart buvo juntama pagarba kinui, kurios per dvi valandas nenutraukė joks kalbėti užsimanęs marozėlis. Taip pat, niekam nė nešovė į galvą mintis per vidurį filmo išsitraukti savo išmanųjį telefoną ir imt rašinėti žinutes ar ką nors skaityti. Visi iki vieno žiūrėjo filmą iki pabaigos ir praktiškai nekrutėjo. Ir tada nutiko tai, ko gyvenime dar buvau nematęs.

Akivaizdu, kad Japonijoje filmas pasibaigia ne ties paskutine scena, o su paskutiniu titru. Ir tai ne koks „Marvel“ filmas, kuriam pasibaigus salėje Lietuvoje lieka tik „geekai“, o juos išmesti kesinasi valytojos ir salių darbuotojai, nuolat junginėjantys šviesas. Pasibaigus filmui, kaip tikras lietuvis, jau puoliau grabalioti po kėde sudėtus daiktus, kai pastebėjau, kad niekas salėje nė nejuda. Pasidarė įdomu, tad nusprendžiau pažiūrėti, kaip ilgai žmonės išsėdės salėje. Mano nuostabai, iš kėdžių pakilo vos trys vyrai, kurie, greičiausiai, tai padarė prispaudus gamtiniams reikalams. Visi kiti sulaukė pabaigos, kol užtemo ekranas ir užsidegė šviesos. Tada visi atsistojo, paplojo ir ramiai vienas po kito, nesigrūsdami, o tvarkinga vorele paliko vėl jaukiai nišose esančių „liepsnų“ apšviestą salę.

Galiu drąsiai teigti, kad japonai yra gerokai kultūringesni ir daug rimčiau žiūri į kiną, nei tą daro lietuviai. Nekalbu tik iš žiūrovų pusės. Kino centras taip pat parodė aukštą klientų aptarnavimo lygį greitai parduodamas bilietus, suteikdamas maloniai nuteikiančią ir poilsiui skirtą aplinką ir nebandydamas išvaryti sėdinčiųjų iš salės. Galima sakyti, kad mums iki to dar augti ir augti.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lankėsi koncerte ir negalėjo patikėti: taip kovojame su alkoholizmu (70)

Rugpjūčio mėnesio vakare Vilnius dūzgė nuo žmonių antplūdžio Vingio parke vykusiame koncerte....

Nusivylė „Emodži filmu“: pasigedau kritikos šiuolaikinėms problemoms (64)

Dar kartą įsitikinau, kad kino teatruose karaliauja konsumerizmas ir prastos kokybės kultas. Ko...

Glaustytis mėgstantis katinas ieško namų arba globos (3)

Mielas, jaukus, pūkuotas, minkštas, gražus, švelnus, meilus iki begalybės katinas ieško namų...

Įsiutino dukart pabrangusi draudimo poliso įmoka: ar visi jau uždirba didesnius atlyginimus? (475)

Kosminiu greičiu augančios kainos ir jausmas, kad tu, žmogau, esi tiesiog įkaitas – tai ir...

Pirkėjas papasakojo, kaip viskas vyko sekmadienį Mindaugo „Maximoje“ (14)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio...

Top naujienos

Orai: paskutinį vasaros savaitgalį – šioks toks pagerėjimas (2)

Antroje savaitės pusėje orai bus vėjuotesni, vieną šalies pusę lietus merks labiau nei kitą....

Liūdna žinia: L. Lekavičius dėl traumos priverstas praleisti Europos čempionatą (79)

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per rungtynes su Islandija Lukas Lekavičius patyrė sunkesnę...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (173)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (170)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (18)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (217)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai (24)

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...

Nustebsite pamatę: dizaineris sukūrė išskirtinius vandens mylėtojų kostiumus (6)

Žmonėms, kuriems vanduo, jūros bangos ir smėlis yra visas gyvenimas, mados dizaineris Thomas...

Įspūdingomis asmenukėmis išgarsėjęs vaikinas visose savo nuotraukose slepia žinutę vienam žmogui (3)

Natūralu, kad tėvai paprastai nerimauja, kai jų vaikams tenka vykti į užsienį. Tad norėdamas...

Šį bruožą turintys žmonės labiau linkę į neištikimybę (23)

Visi, kurie būna neištikimi savo antrajai pusei, turi vieną bendrą bruožą. Tokią išvada...