Paskutinį kartą apie egzaminus: mokinius nuvylęs išbandymas

 (73)
Prieš savaitę buvo paskelbti paskutiniai valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Nors jau atėjo metas įvertinti savo galimybės stojant į aukštąsias mokyklas, pamiršti įtemptą sesijos laiką ar nuvylusius rezultatus ne taip paprasta. Paskatinti DELFI, šiais metais egzaminus laikę abiturientai dar kartą prisiminė egzaminus ir pasidalino savo mintimis apie dvyliktokų žinių vertinimą.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Praėjusią savaitę DELFI Pilietis paprašė paskutinį sykį mokinių pasidalinti mintimis apie egzaminus. Kaip ir kasmet įvairių reakcijų sulaukęs žinių patikrinimas į DELFI besikreipusių abiturientų nenudžiugino.

Dvyliktokas: švietimo sistema tapo loterija

Laišką portalui parašęs Paulius K. buvo nusivylęs biologijos ir istorijos egzaminais. Jo manymu, ne visos užduotys buvo tinkamos dvyliktokams.

„Na, atvirai sakant, likau nustebintas ne rezultatu, bet pačia vertinimo sistema bei užduotimis. Kai kurios užduotys, mano manymu, pasirodė daugiau nei absurdiškos, pavyzdžiui, biologijos, istorijos egzamine galima rasti po 2 - 3 užduotis, kurios, mano manymu, nesusijusios su išplėstiniu ir juolab - bendruoju kursu“, - rašė jis.

Pauliaus manymu, švietimo sistema tiesiog tapo loterija. „Užduotys rengiamos ne profesionaliai, man priminė pradinių klasių olimpiadą, kuomet jautiesi „visiškai žalias“, matydamas užduotis. Žinoma, tai matosi ir rezultatuose - gan didelis neišlaikymo procentas. Švietimo sistema tapo loterija ir niekas nežada jos artimiausiu metu atsisakyti“, - mintimis dalijosi dvyliktokas.

Egzaminų vertinimai – chaotiški?

Panevėžyje besimokantis Paulius M., sužinojęs egzamino rezultatus, sakė buvęs patenkintu tik per matematikos egzaminą surinktų balų kiekiu.

„Laikiau egzaminus Panevėžyje, kur buvo visiškas nesusipratimas. Anglų egzaminas buvo pirmas išbandymas. Pirmoji egzamino dalis turėjo būti klausymo testas, tačiau įrašo diskas buvo brokuotas, tad klausymą nukėlė į egzamino pabaigą, tad parašęs rašinius bei atlikęs skaitymo užduotis turėjau valandą laiko sėdėti ir žiūrėti pro langą bei laukti klausymo testo (...). Už egzaminą gavau neįspūdingus 71, tačiau čia mano paties kaltė, nes nežinojau žodžių „mass media“ lietuviškos reikšmės...“, - neslėpė abiturientas.

Jį labiausiai nustebino lietuvių egzamino rezultatas. „Lietuvių egzaminas buvo toks, kokio ir reikėjo tikėtis: temos tokios, kad reikia labai gerai apgalvoti kiekvieną savo sakinį. Rašiau tema „Ar atlaidumas - silpno žmogaus savybė?“. Rėmiausi V. M. Putino „Altorių šešėly“, J. Biliūno „Kliudžiau“, J. Savickio „Vagis“, Justino Marcinkevičiaus „Dramine trilogija“ ir už visa tai gavau įspūdingus 37 balus. Mokykloje tikrai nebuvau pats kvailiausias klasėje, bet gavau kone mažiausiai iš visų. O kiti, kurie ėjo į valstybinį egzaminą su mintimi, jog perlaikys mokyklinį, gavo daugiau už mane. Kažkaip sunkiai suvokiama, kaip žmonės niekada nieko neskaitę ir nelankydavę pamokų surinko po 50 balų ir daugiau...“, - piktinosi jis.

Kiek geriau jam sekėsi matematikos egzamino užduotys. „Matematikos egzaminui buvau pats neypatingai pasiruošęs, surinkau 47 balus, tad tai vienintelis egzaminas, kurio rezultatu esu patenkintas. Tik po egzamino man ir mano draugams iškilo klausimas: per pamokas mokytojai vis kartodavo, kad skaičiuotuvų su dvejomis eilutėmis, su atmintimi ir klaviatūra nebus galima neštis į egzaminą. O ar kur nors tuos skaičiuotuvus tikrino? Nemanau. Apibendrinant, egzaminai bei jų įvertinimai man pasirodė labai jau chaotiški, tarsi viskas vyktų pirmą kartą“, - rašė Paulius M.

Abituriento mama stebėjosi vertinimo slaptumu

Mintimis su DELFI Piliečiu pasidalino ir abituriento mama. Ji stebėjosi apeliacijų teikimo tvarka – tuo, jog visas mokinio klaidas ir tai, kaip buvo vertinama, galima pamatyti tik gavus galutinį įvertinimą.

„Baigėsi abiturientų egzaminai. Deja, nemažai liko nusivylusių, manančių, kad verti yra daugiau nei buvo įvertinti. Lieka viltis - apeliacija. Viskas lyg ir gerai. Tik man, kaip mamai, kyla štai koks klausimas. Paduodi apeliaciją, darbas peržiūrimas ir pasakomas galutinis sprendimas tik dėl vertinimo, bet kur buvo padarytos klaidos (o gal vertintojas suklydo) taip ir lieka nežinioje, nes paties vertinimo mes nematome. Čia noriu paaiškinti.

Štai rašo mokinys, pvz., matematikos kontrolinį: mokytojas už kiekvieną užduotį skiria kažkokį balą, jei kur padaryta klaida, ištaiso. Visa tai akivaizdžiai matome. Tačiau su egzaminų vertinimu yra visiškai kitaip. Su darbu galima susipažinti pasibaigus egzaminų sesijai, bet tik su darbu. O kaip su vertinimu? Turiu besąlygiškai tikėti įvertinimu?! (red.pas. - visą darbą, kuriame gali peržiūrėti padarytas klaidas, mokinys gali pamatyti tik pasibaigus sesijai, t.y. gavus galutinį įvertinimą). Tokiu atveju tikrai kyla abejonių tiek dėl paties vertinimo teisingumo, tiek dėl vertintojų kompetencijos. Tikrai nenoriu pasakyti, kad mokiniai viską mokėjo, tik įvertinti buvo blogai, tačiau, kai daroma paslaptis iš to, kur mokinys suklydo, kai neleidžiama susipažinti su ištaisymais, vis dėlto kyla tam tikrų abejonių“, - rašė ji.

DELFI primena, kad šiais metais pasikeitė egzaminų vertinimo sistema. „Šiais metais pirmą kartą nuo valstybinių egzaminų įvedimo pradžios kiekvieno mokinio pasiekimai buvo vertinami pagal iš anksto nustatytus kriterijus, o ne lyginant visų laikiusiųjų rezultatus tarpusavyje, kaip anksčiau. Patiems geriausiems mokiniams nebereikėjo tarpusavyje konkuruoti dėl aukščiausių pažymių: juos gavo visi, puikiai atlikę egzaminų užduotis. Pirmą kartą taikytas kriterinis egzaminų vertinimo būdas buvo palankesnis mokiniams, ypač puikiai besimokantiems“, – teigė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis Nacionalinio egzaminų centro pranešime.

Pasak NEC, šių metų brandos egzaminų sesija pasižymėjo dvigubai išaugusiu šimtukų skaičiumi.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Komiškas vaizdelis Marijampolėje: drausmina šaligatviais lakstančius pėsčiuosius (3)

Esate matę keistoje vietoje pastatytą kelio ženklą? Kažin, ar jis prilygsta tam, kurį pavyko užfiksuoti marijampoliečiui Karoliui. Vienoje socialinio tinklo grupėje vyras pasidalijo nuotrauka, kurioje užfiksuota itin komiška situacija – pėsčiųjų prašoma neviršyti 30 km/h greičio. Nuotrauka Karolis sutiko pasidalyti su DELFI Piliečiu.

Papiktino kaimynų elgesys daugiabučio aikštelėje: kreipėmės visur (17)

Ne paslaptis, jog pasitaiko atvejų, kai kauniečiai savarankiškai imasi „įvedinėti tvarką“ savo gyvenamoje teritorijoje. Faktas patvirtintas dar kartą, kai portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė skaitytojo laiškas-skundas dėl dideliais akmenimis užtvertos kiemo teritorijos. Esą kieme dėl sudarytų kliūčių neįmanoma pravažiuoti automobiliu. Tačiau, kad ir kam besiskųstumei, pasak vyro, niekas negirdi ir problemos spręsti nesiima.

Ypatingą skelbimą apie garažą parašęs vyras susilaukė didžiulio internautų dėmesio (69)

Ar kada nors planavote pirkti metalinį garažą? Jei jums ir atrodo, kad tikrai ne, palaukite ir į šį klausimą sau atsakykite perskaitę klaipėdiečio Juozo, dabar gyvenančio Kaune, odę garažui, kuria jis pasidalino skelbime, norėdamas parduoti saviškį.

Absurdiškas sekmadienio atsitikimas: į Ignaliną keliavę panevėžiečiai nusivylė savivaldybe (2)

Jūsų dėmesį norime patraukti absurdišku sekmadienio atsitikimu. Manau, esate girdėję apie teatro festivalį „Šimtakojis“, kuris vyksta visoje Lietuvoje. Mūsų spektaklis, absurdo drama „13“, dalyvaudamas šiame konkurse laimėjo pirmąja vietą, ir kaip prizą gavo nemokamą išvyką į kitą etapą Ignalinoje. O su šiuo laimėjimu prasidėjo „linksmybės“.

Paupių rajono bendruomenė kartu švarino apylinkes (4)

Prie jubiliejinės dešimtosios akcijos „Darom 2017“, kuri vyko balandžio 22 d. visoje Lietuvoje, prisijungė ir Klaipėdos miesto Paupių rajono bendruomenė.