Taigi, grįžkim prie temos, nuo ko gi aš kraupau. Štai nuo autoriaus minčių apie tai, kaip jis „rinkosi“ tik „elitines“ (kaip vėliau nurodė DELFI parašęs ankstesniojo straipsnio autorius, jis omenyje turėjo tas prostitutes, kurių skelbimus galima rasti internete. „Elitinės yra tos, kurios užsiima tuo labai retai ir tik su rinktiniais klientais. Jų kainos būna daug didesnės ir prasideda nuo maždaug 150 eurų už valandą, viršutinė riba gali būti ir tūkstančiai. Straipsnyje paaiškinau, kas yra „elitinės“ – tai tos, kurios nestovi gatvėje ir gali laisvai judėti. Man ne taip svarbu, kad ji vadintųsi „elitine“ ir kainuotų brangiai, bet, kad ji būtų laisva ir darytų tai savo valia, kad nebūtų priklausoma nuo narkotikų ar alkoholio“, – rašė savo mintis norėjęs patikslinti skaitytojas).
Taip ir įsivaizdavau Gariūnų automobilių turgų, kur toks ponas vaikšto ir renkasi, kaip jis pats sakosi tik „elitines“. Tik iš pirmos eilės. Nuo 20, tas kurios dar neturi savęs kaip asmenybės suvokimo ir savivertės skalės, kurių lūkesčiai dar vaikiški ir norai atspindi jauno žmogaus požiūrį – lengvai ir greitai. Ir tas kurioms jau 53 (ar 35), kurios jau turi, tik nedrįsiu polemizuoti ką. Na, ir pats autorius jau turi. 38 metus: nenusisekusią santuoką, vaikų, kuriems geriau nežinoti savo tėčio sportinių pasiekimų.
Tekstas nupurto vis tik ne sportinių pasiekimų statistika ir postringavimais apie kainas, bet pačia užkoduota žinute – didžiavimusi žmogaus teisių ir administracinės teisės pažeidimais. Tai itin nekritiško požiūrio ir socialiai mažaraščio žmogaus mintys, nes jei ir daugiau žmonių (pasak autoriaus 10-15 proc. vyrų) tuo užsiima, tai greit galėsim turėti kad ir pirkimo-pardavimo sutartį.
Taip – pirkimo pardavimo sutartį moteriai, o kūno pirkimas bus paprasčiausia prekė, o gal ir profesija – kūno pardavėjas. O su ja kartu papildysime ir kelių milijonų šios „profesijos“ aukų skaičių. Negalima nepaminėti, kad daugiau nei 80 proc. patekusių į šios socialinės problemos ratą yra būtent prekybos žmonėmis aukos. Tai – didžiulė socialinė problema, laužanti žmonių gyvenimus, ir postringavimai, kaip galima sėkmingai pirkti kito žmogaus kūną ir orumą, o prie viso šito dar didžiuotis tuo, yra mažų mažiausiai problemos nežinojimas ir jos mastų nesuvokimas.
Kalbant apie prostituciją, negalima kalbėti apie žmogaus pasirinkimo laisvę. Tapti auka nėra lygu laisvei, tapti stigmos dalimi – ne asmens laisvė. Asmens laisvė yra suvokti žmogaus kūno vertę ir nepirkti sekso paslaugų, neprisidėti prie organizuoto nusikalstamumo, nediskriminuoti ir nesuvokti moters, kaip daikto, kuriuo gali laisvai disponuoti.
Moteris nėra linksmybė, kuri už 50 ar 150 eurų darys tai, ko paprašysi, ji nėra „pasilinksminimų aparatas“, o vienokių ar kitokių gyvenimo sąlygų prostitucija užsiimti priverstas žmogus – ne turgaus prekė. Didžiuotis ir kalbėti apie tai, kad būtų galima sumokėti mokesčius nuo kūno pardavimo yra žema bet kuriam žmogui. Ir galvoti, kad moteris, kuri užsiima prostitucija, elgiasi amoraliai, bet „juk pati to nori“, yra tikrai mažų mažiausiai kvaila.
Žinote, kiek moterų ES tampa tokių vyrų sekso vergėmis? O gi beveik pusė milijono per metus, didžioji dalis ten patenka apgaule, prievarta, dėl išsilavinimo stokos, dėl paprasčiausių socialinių negebėjimų. O šitoks žmonių diferencijavimas, kad dalis tai daro tikrai savo noru, o dalis – ne, yra žmogaus asmens laisvės nesuvokimas ir klaidingas to interpretavimas. Perkant moterį mes ne vaduojame ją iš ekonominių sunkumų – perkant kūną, mes prisidedame prie stigmos gilėjimo, organizuoto nusikalstamumo, mūsų amžiaus, žmogaus teisių ir laisvių amžiaus vergovės toleravimo. Kodėl sakau „mes“? Nes savo artimą perkantys žmonės gyvena šalia manęs ir yra dalis mano visuomenės. Tikiuosi, taip bus nebeilgai.
Na, o vyrui, kuris savo gyvenimą mato per algos prizmę, siūlyčiau palaikyti savo lyties faktą kelnėse ir pabandyti vyriškumą įrodyti sau pačiam kitais būdais nei perkant kitą žmogų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Gal iš arčiau teko matyti moterų ar vyrų, kurie pardavinėjo savo kūną, gyvenimą? Galite apie jį papasakoti? O gal norite paprieštarauti skaitytojo išsakytoms mintims? Kviečiame jus dalytis savo nuomone el.p. pilieciai@delfi.lt arba čia.