Pakrančių sodybų gyventojų bėdos – kieme besituštinantys baidarininkai

 (125)
Puikus oras, gerų draugų kompanija, siūbuojanti baidarė – kas gali būti geriau? Deja, tokios pramogos patinka ne visiems. Pakrantėse pastatytų namų savininkai piktinasi – vasariška pramoga virsta vandalizmu, kai pasiplaukioję baidarininkai jų valdose ne tik šiukšlina ar sulaužo tiltelį, bet ir...tuštinasi. Dalinamės DELFI skaitytojos Ievos laišku.
© Shutterstock nuotr.

Skaitytojos laiškas:

„Norėčiau išreikšti nuomonę ir papasakoti apie kasmet vasarą mus ištinkančią problemą. Tai baidarininkai. Gyvename nuostabioje vietoje prie Žeimenos upės jau daug metų. Aplinkui nieko nesigirdi, tik medžių ošimas ir paukščių čiulbėjimas. Bet... Ateina savaitgalis ir upe pradeda plaukti gausybė baidarių. Dažniausiai tai šeimos, organizacijos arba draugų būriai. Pastarieji ir yra blogiausi.

Aplink daug pakrančių ir galima išlipti, bet jie būtinai turi lipti mūsų tvarkingoje pakrantėje. Būtų gerai, jei jie pasėdėtų ant tiltelio, pavalgytų, išsimaudytų ir išplauktų, bet ne, jie turi atlikti savo gamtinius reikalus tiesiai mūsų kieme, dar patikrinti tiltelio tvirtumą (sulaužyti jį) ir palikti savo šiukšles. Jiems niekas nesvarbu. Ar į juos žiūri, ar jiems kažką sako, ar net šalia sėdi.

Gražus lietuviškas jaunimėlis tiesiog atsistoja vidury pievutės ir lengvinasi, dažnai net atsisukę tiesiai į mus. O mes tai sustabdyt bejėgiai. Gal jiems norisi pralinksmint savo mergaites, kai žemės savininkai priekaištauja, o jie ką nors „šūstrai“ atsako? O gal jiems tai pakelia savigarbą ar testosterono kiekį. Šito mums nesuprast. Bet jų mėgstamiausias argumentas yra: gi penkis metrus nuo upės mums galima būt!.

Gerai, teises jie turi, bet kur pareigos? Jiems juk nebereikės čia grįžti, o mes čia gyvenam. Mums vaikščioti čia reikia ir, galiausiai, mums smirda. Tokių baidarininkų per savaitgalį sustoja begalės. Nežinau, ar tokia problema yra tik prie Žeimenos upės ar ir kitose, bet tai yra baisu. Kaimynai taip pat skundžiasi, nes jei ne pas mus, tai pas juos sustoja. Gražiai įsikuria prie mūsų nuosavų stalų, išsikrauna mantą ir yra „pagatavi“ valgyt iš mūsų lėkščių, jei tik padėta. Gamtinius reikalus atlieka irgi čia pat. Įdomu, ar patiems baidarininkams patiktų, jei į jų namų kiemą ateitų svetimi žmonės ir kažką švęstų. Be jų žinios. Manau, niekam nepatiktų, todėl neįsivaizduoju, kodėl jie mano, kad pas mus kažkas kitaip. Lygiai tokie pat namai, kiemai yra mūsų privati nuosavybė.

Galbūt jei jau čia yra baidarių turizmas, tai reiktų ir pastatyti vietų, kuriose galima sustoti, pavalgyti, nusilengvinti (nors neaišku, ar tas girtas jaunimėlis sustotų tose vietose, jiems atsistoti ir tuštintis žmonėms matant yra linksmiau, galės savo vaikam pasakoti tokius nuotykius). Nežinau, kas turi įrengti tokias pakrantes. Gal patys baidarių nuomotojai, gal savivaldybė, bet jų tikrai reikia. Arba reikia kažką daryti su Lietuvos jaunimo kultūros lygiu, savigarba ir pagarba kitiems. Nes jie neturi nieko tokio.

Žinoma, yra ir normalių baidarininkų, draugiškų, kurie maloniai pasisveikina ir nuplaukia savais keliais. Bet dauguma vis tiek tie, kurių bliovimas baido paukščius kelių kilometrų spinduliu ir kurie ieško nuotykių su sutiktais vietiniais gyventojais. Štai ir dabar rašau po tokio „išpuolio“, nes prie mūsų kranto sustojo apie 15 baidarių. Nusilengvinti. Ir jiems buvo giliai nusispjaut, ką mes apie tai manome.

Taigi, ši problema aktuali visiems Žeimenos, ir galbūt ne tik, pakrančių gyventojams, nes nors beveik prie kiekvienos prieplaukos prikabintos lentelės „Privati valda“, baidarininkams tai netrukdo parazituoti“.

DELFI pakalbino vieną iš baidares nuomojančios bendrovės darbuotojų Arvydą. Jo teigimu, nereikėtų kaltinti tik baidarininkų. Pasak jo, kartais būna, jog nesutarimai tarp baidarininkų ir gyventojų kyla dėl to, kad pastarieji pramogautojų ima prašyti pinigų. „Šiaip visos stovyklavietės būna suderintos, tai kad jau būtų tokia invazija, čia labai retas dalykas“, - sakė jis.

Arvydo teigimu, kai kurie namų gyventojai apskritai nori uždrausti plaukioti upe, nes pakrantėje stovi jų sodyba. „Jie dėl to negali išsimaudyti. Tai tam tikri asmenys, kurie turi nusipirkę... Nei kas lipa, nei ką, bet čia toks kaip kenkimo būdas. Ten iš viso nei trasos vidurys, nei atokvėpio vieta“, - kalbėjo baidarių nuomotojas.

Tiesa, jis sutiko, kad būna ir įvairių baidarininkų. „Kaip ir girti už vairo papuola, bet kad masiškai būtų, taip nėra“, - sakė jis. Arvydo teigimu, netvarkingai paprastai elgiasi mažiau už baidarių nuomą mokantys pramogautojai. Jo teigimu, tokį elgesį galima išspręsti keliais būdais – arba išlipusiųjų prašyti pinigų, arba, šiems pradėjus niokoti sodybos teritoriją, kviesti policiją. Tiesa, jis pripažino, kad tokiu atveju baidarininkai paprastai tiesiog palieka sodybos teritoriją.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

DELFI skaitytojai užfiksavo: į Kauną sugrįžo sniegas (11)

Nors po savaitės jau sulauksime pirmosios pavasario dienos, žiema lengvai pasitraukti nenori – kaip pranešė DELFI skaitytojai Kaune, trečiadienio popietę laikinojoje sostinėje pasnigo.

Švęsdami 160-asias Įkūrėjo metines, skautai pasitiko saulę (5)

Jei šiandien gatvėje, darbovietėje ar mokykloje išvysite žmones, pasipuošusius skautiškais kaklaraiščiais, nenustebkite – taip vasario 22 d., skautų Įkūrėjo dieną mini viso pasaulio skautai. Tradiciškai šią dieną skautai visame pasaulyje pradeda kartu pasitikdami pirmuosius saulės spindulius. Ne išimtis – ir Lietuva, rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus Karveliškių kapinėse – šiurpus vaizdas: apsemta dalis kapų papildyta „Grindos“ ir Vilniaus savivaldybės komentarais (103)

Antradienį priešpiet DELFI sulaukė skaitytojo nuotraukų, kuriose matyti šiurpokas vaizdas – Vilniuje esančiose Karveliškių kapinėse dalis antkapių iš dalies panirę po vandeniu. Kaip DELFI nurodė kapinių atstovai, apie šią bėdą žinoma – taip nutiko dėl lietaus ir tirpstančio sniego.

J. Melniko romano „Dangaus valdovai“ recenzija: knyga moterims apie vyriškos sielos gelmes (1)

Ne itin garsus filosofas su šeima apsigyvena kalnuose, name ant bedugnės krašto. Jis bėga nuo kasdienybes ir gyvenimo menkystės (dėl to aukoja svaiginančią karjerą sostinėje). Bet čia, nedideliame miestelyje ir net savo šeimoje, jis susiduria su ta pačia jausmų menkyste, tomis pačiomis apkalbomis, tuo pačiu žmogišku pavydu ir pykčiu. „Gyvenimas virš kasdienybės“ nenusiseka. Ir tada jo gyvenime savaime atsiranda keistos, paukštes primenančios moterys, ir, svarbiausia, ji, erelė. Erelė atskrenda iš kalnų ir ilgai ant šakos, per atstumą, tupi ištisas valandas.

Kumščiais bėdas sprendusio Šiaulių „kelių gaidelio“ laukia baudžiamoji atsakomybė (59)

Vasario 20 d. Šiaulių apskrities policijos Šiaulių miesto ir rajono komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal pilietiško vairuotojo užfiksuotus ir policijai perduotus vaizdus. Jie publikuojami ir naujienų portale DELFI. Vaizdo medžiagoje užfiksuotas neįtikėtinai įžūlaus vairuotojo elgesys Šiauliuose, rašoma policijos pranešime spaudai.