Iš esmės formų pildymo tvarka pasikeitė tiems, kurių gautų pajamų už terminuotų indėlių palūkanas suma viršijo 500 eurų lengvatą. Jei gautos pajamos nebuvo automatiškai perkeltos į preliminarią deklaraciją, deklaruojantis pajamas privalo pats suskaičiuoti proporcingą apmokestinamų ir neapmokestinamų pajamų dydį kiekvienai gautai sumai ir įrašyti tai į atskiras eilutes atitinkamoje formoje.
Viskas būtų paprasta, jei būtų lengvai prieinamas pavyzdys. Atsakymas yra 80-ies puslapių pildymo instrukcijoje, kurios reikia ieškoti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) internetinėje svetainėje. Ir kam galėtų kilti mintis to atsakymo ieškoti straipsnyje, kuriame kalbama apie iš užsienio gautų pajamų deklaraciją?
Konsultacijos telefonu 1882 iš viso užtruko apie 1 valandą, nes atsiliepę konsultantai dėl kiekvieno užduoto klausimo prašydavo laukti kelias minutes, kol ieškodavo atsakymo minėtoje instrukcijoje.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Dėl skaitytojos nusiskundimo DELFI kreipėsi į VMI. Inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė įvertino skaitytojos nuomonę ir padėkojo pareigingai skaitytojai, kuri gerai žino savo mokestines pareigas, gautas pajamas deklaruoja laiku ir stengiasi tai padaryti savarankiškai.
„VMI kasmet perkelia vis daugiau duomenų į preliminariąsias deklaracijas, tobulina ir pačią Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), jog mokesčių mokėtojams deklaravimo procesas vis labiau paprastėtų. Reikia pastebėti, kad turimus duomenis apie asmens gautas palūkanas VMI automatiškai perkelia į preliminariąją deklaraciją, tačiau ją visgi būtina pasitikrinti ir įvertinti, ar nėra papildomų sumų, kurias reikėtų apskaičiuoti ir įrašyti savarankiškai“, – nurodoma komentare.
Kaip paaiškino VMI atstovė, dėl fakto, kad reikia deklaruoti 500 eurų viršijančias palūkanas, skaitytoja buvo teisi: „Gautų palūkanų už indėlius ar ne nuosavybės teise priklausančius vertybinius popierius (obligacijas) deklaravimo tvarka šiemet iš esmės nesikeitė, tačiau deklaruojantiems 2016 m. palūkanų pajamas gyventojams jų apmokestinimo ir deklaravimo klausimai aktualesni nei anksčiau, nes 2015 m. buvęs 3000 eurų neapmokestinamų palūkanų dydis 2016 m. sumažintas iki 500 eurų. Taigi jeigu gautų palūkanų suma viršija 500 eurų, kaip teisingai atkreipė dėmesį ir skaitytoja, šias pajamas (visą sumą) būtina deklaruoti.“
Pasak VMI atstovės, svarbu žinoti, kad jeigu palūkanos už indėlius ar ne nuosavybės teise priklausančius vertybinius popierius gautos pagal sutartis, sudarytas Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje iki 2013-12-31, nepriklausomai nuo gautos sumos, jos yra neapmokestinamos. Jeigu indėlių sutartys sudarytos nuo 2014-01-01, nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai bendra per mokestinį laikotarpį gauta palūkanų suma už indėlius ir už ne nuosavybės vertybinius popierius neviršija 500 eurų Kai bendra 2016 metais gautų palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius viršija 500 eurų sumą, tai pajamų mokesčiu neapmokestinama 500 eurų, o šį dydį viršijanti suma apmokestinama, taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Tokiu atveju gyventojui privalu pateikti Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą ir 500 eurų sumą deklaruoti šios deklaracijos GPM308 formos priede GPM308N „Neapmokestinamosios pajamos“, o šį dydį viršijančią sumą, kuri apmokestinama pajamų mokesčiu, reikia įrašyti šios deklaracijos GPM308 formos priede GPM308P „Apmokestinamosios pajamos“.
„Praktinių palūkanų deklaravimo situacijų, kuomet viršijama 500 eurų lengvata, esama įvairių: nuo labai elementarių, kai gaunamos, pavyzdžiui, tik palūkanos už indėlius iš vienos Lietuvos kredito įstaigos, iki tokių, kai gyventojas gauna palūkanas ne tik už indėlius, bet ir už obligacijas, ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio kredito įstaigų. Pastaruoju atveju atsiranda ir poreikis nustatyti proporcijas, kiek ir kurių palūkanų priskirti prie neapmokestinamųjų pajamų, kadangi, kaip jau minėta, bendra šių pajamų suma „Neapmokestinamų pajamų“ priede turi neviršyti 500 eurų“, – paaiškino R. Virvilienė.
„Skaitytojos pasigesti paaiškinimai apie neapmokestinamų palūkanų apskaičiavimą ir deklaravimą yra pateikti Metinės pajamų mokesčio deklaracijos užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių 41 punkte, o apie apmokestinamąsias palūkanas – 29 punkte. Mokesčių administratorius taip pat primena, jog su pajamų ir turto deklaravimu susijusią informaciją galima rasti VMI interneto svetainėje. Ten publikuojami pagal temas suskirstyti atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus bei aktualūs e. seminarų įrašai, padėsiantys paprasčiau deklaruoti pajamas ir turtą savarankiškai“, – paaiškino specialistė.
Tam, kad deklaruojantiems savarankiškai būtų aiškiau suprasti, kaip teisingai tai padaryti, VMI pateikia keletą pavyzdžių.
PAVYZDYS 1. Gyventojas per 2016 m. iš Lietuvos kredito įstaigos X gavo 1200 eurų palūkanų už indėlius, pagal sutartį, sudarytą nuo 2014-01-01.
Šiuo atveju palūkanos deklaruojamos taip:
1. Priedo GPM308N „Neapmokestinamosios pajamos“ eilutės N1 laukelyje įrašomas palūkanų kodas 64 (palūkanos už indėlius), N3 laukelyje – 500 eurų (lengvatos suma);
2. Priedo GPM308P „Apmokestinamosios pajamos“ eilutės P1 laukelyje nurodomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, P2 laukelyje – palūkanų kodas 64, P4 laukelyje įrašoma gautų pajamų suma 700 eurų (1200-500), P5 ir P8 laukeliuose - 0.
Šiuo atveju dėmesį atkreipti dar ir į tai, kad gavus didesnių nei 500 eurų indėlių palūkanų tik Lietuvoje iš vienos ar kelių kredito įstaigų, 500 eurų suma gali būti įrašoma vienoje GPM308N priedo eilutėje (neskirstant pagal kredito įstaigas), o šią sumą viršijanti – vienoje GPM308P priedo eilutėje.
PAVYZDYS 2. Gyventojas pagal nuo 2014-01-01 sudarytą indėlių sutartį iš Lietuvos kredito įstaigos X gavo 1986 eurų palūkanų už indėlį ir 1530 eurų Y už Lietuvoje veikiančios UAB „Y“ obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-06-01; vienetas – gyventojo darbdavys; mokamos palūkanos nėra didesnės nei kitiems tų pačių obligacijų turėtojams mokamos palūkanos). Taigi iš viso 2016 m. jis gavo 3516 eurų palūkanų.
Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos palūkanos apskaičiuojamos taip:
1. Nustatoma už indėlį gautų palūkanų dalis tarp visų palūkanų: 0,56 (1986 : 3516);
2. Už indėlį gautų neapmokestinamų palūkanų suma: 280 eurų (0,56 x 500 eurų (lengvatos suma);
3. Nustatoma už obligacijas gautų palūkanų dalis tarp visų palūkanų: 0,44 (1530 : 3516);
4. Už obligacijas gautų neapmokestinamų palūkanų suma: 220 eurų ( 0,44 x 500 eurų).
Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos palūkanos deklaruojamos GPM308N priedo dviejose eilutėse: vienoje eilutėje, kurioje deklaruojamos už indėlius gautos palūkanos, N1 lauk. įrašomas palūkanų kodas 64, N3 – 280 (eurų), N5 lauk., N6 lauk. – 0, kitoje eilutėje, kurioje deklaruojamos už obligacijas gautos palūkanos, N1 laukelyje – 67 (palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius), N3 – 220 (eurų), N5 lauk., N6 lauk. - 0.
Neapmokestinamas palūkanas viršijančios sumos, t. y. 1706 eurų (1986-280) už indėlį gautų palūkanų suma ir 1310 eurų (1530-220) už obligacijas gautų palūkanų suma, deklaruojamos GPM308P priedo dviejose eilutėse, P4 laukeliuose kaip apmokestinamosios pajamos, nepamirštant atitinkamai nurodyti ir pajamų rūšies kodų 64 ir 67.
PAVYZDYS 3. Gyventojas pagal nuo 2014-01-01 sudarytas indėlių sutartis iš Šveicarijos kredito įstaigos gavo 600 eurų palūkanų, o iš Lietuvos kredito įstaigos – 200 eurų, iš viso – 800 eurų.
Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos palūkanos apskaičiuojamos taip:
1. Nustatoma Šveicarijoje gautų palūkanų dalis tarp visų palūkanų už indėlius: 0,75 (600 : 800);
2. Šveicarijoje gautų neapmokestinamų palūkanų suma: 375 eurų (0,75 x 500 eurų (lengvatos suma);
3. Nustatoma Lietuvoje gautų palūkanų dalis tarp visų palūkanų už indėlius: 0,25 (200 : 800);
4. Lietuvoje gautų neapmokestinamų palūkanų suma: 125 eurų (0,25 x 500 eurų).
Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos palūkanos deklaruojamos GPM308N priedo dviejose eilutėse: vienoje eilutėje, kurioje deklaruojamos Šveicarijoje gautos palūkanos, N1 laukelyje įrašomas palūkanų kodas 64, N2 – CH (Šveicarijos kodas), N3 – 375 (eurų), kitoje eilutėje: N1 laukelyje – 64, N2 laukelis neužpildomas (kadangi palūkanos gautos iš Lietuvos kredito įstaigos), N3 – 125 (eurų).
Neapmokestinamas palūkanas viršijančios sumos, t. y. 225 eurų (600 – 375) Šveicarijoje gautų palūkanų suma ir 75 eurų (200 – 125) Lietuvoje gautų palūkanų suma, deklaruojamos GPM308P priedo dviejose eilutėse, P4 laukeliuose kaip apmokestinamosios pajamos, taip pat nurodant 64 pajamų rūšies kodą.
Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad užsienio valstybėje gautos palūkanos pagal tos valstybės mokesčių įstatymus ir sudarytas bei taikomas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis yra apmokestinamos toje valstybėje, kurioje gautos. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, nuo užsienio valstybėje gautų palūkanų (išskyrus gautas tikslinėse teritorijose) toje valstybėje sumokėtas pajamų mokestis (jam tapatus mokestis), naikinant dvigubą apmokestinimą, gali būti atskaitomas. Tokiu atveju turi būti pateikiami pajamų mokesčio sumokėjimą užsienio valstybėje patvirtinantys dokumentai.
Tarkim, Šveicarijoje visa palūkanų suma buvo apmokestinta, taikant 10 procentų pajamų mokesčio (tapataus mokesčio) tarifą. Pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį iš mokėtinos Lietuvoje pajamų mokesčio sumos gali būti atskaitoma 10 procentų Šveicarijoje sumokėto pajamų mokesčio (tapataus mokesčio). Tačiau į Šveicarijos biudžetą mokesčio suma buvo sumokėta ir nuo 375 eurų neapmokestinamosioms pajamoms priskirtų palūkanų sumos, nuo kurios mokestis (mokėtinas Lietuvoje) negali būti atskaitytas. Todėl kaip Šveicarijoje sumokėta (išskaičiuota) pajamų mokesčio suma deklaracijos GPM308U priedo U2 laukelyje įrašoma ne visa 60 eurų suma, bet 23 eurų suma, apskaičiuota, Lietuvoje apmokestinamosioms 225 eurų palūkanoms pritaikius 10 proc. mokesčio tarifą (225 x 10 : 100).
Nors tai tik keletas galimų pavyzdžių, proporcijų apskaičiavimo principas išskiriant neapmokestinamųjų ir apmokestinamųjų palūkanų dalį yra universalus ir gali būti taikomas ir kitais atvejais.