Renginyje dalyvauja įvairaus amžiaus moksleiviai, atvykę iš skirtingų Lietuvos kampelių, bei jų mokytojai. Pirmąją dieną t.y. penktadienį į Druskininkus atvyko ne dalyviai, o moksleiviai, besidomintys sporto žurnalistika, sporto renginių organizavimu bei sporto fotografija.
Paskaitas vedė profesionalūs lektoriai, žurnalistikos praktikantams pasisekė pasisemti žinių iš DELFI žurnalistės Jūratės Žuolytės. Visi vaikai gavo užduotį, kurią turėjo įvykdyti „Snow Arenoje“ vykstančiose varžybose, o mokymuose įgytą patirtį ir teorines žinias vaikai galėjo pritaikyti praktiškai savo miestuose ar rašydami straipsnius.
„Olimpinės kartos“ dalyviams diplomus įteikė lengvaatletė, olimpinė vicečempionė lengvaatletė, septynkovininkė, dešimtkovininkė Austra Skujytė.
Antrąją dieną į Druskininkus atvyko varžybų dalyviai. Sporto rungčių olimpiniame festivalyje buvo įvairių: ledo alpinizmas, slidinėjimas, snieglenčių sporto rungtys, jėgas galėjote išbandyti ir atlikdami slidininko mostus ant treniruoklių, ir žaisdamas kitus žaidimus. Menininkams buvo sukurta galimybė kurti ledo skulptūras. O kad visi nesušaltume šaltą žiemos dieną, žmonės buvo vaišinami arbata ir pietumis.
Mūsų užduotis buvo apklausti ledo alpinistus. Ledo alpinizmas – tai lipimas ledu, sniegu, varvekliais ar kitais užšalusiais paviršiais. Tai sudėtinga, įmantri, daug jėgų reikalaujanti, sekinanti sporto šaka. Druskininkuose buvo galima ledu lipti greito ir techniškai sudėtingo lipimo būdais.
Gavome galimybę pasikalbėti su dviem sportininkais, laipiojančiais ledu. Vienas iš jų buvo garsus svečias iš Vokietijos, vardu Robertas Jasperas, o kitas – mūsų tautietis Domantas Cibas.
Robertas yra 48 metų vyras, sportuojantis jau 30 metų. Kai paprašėme jo atsakyti į kelis mūsų klausimus, Robertas nusijuokė ir pasakė, kad jam būtų garbė:
– Kodėl pasirinkote šį sportą?
– Kopimas ledu man yra viena mėgstamiausių sporto šakų, todėl kad aš esu alpinistas ir ekspedicijose labai svarbu kopti saugiai, ne tik uolomis, bet ir ledu. Aš niekada anksčiau nedalyvavau varžybose, nes man labiau patinka būti kalnuose, gamtoje ir ekspedicijose.
– Ar tai jūsų pirmas kartas Lietuvoje?
– Taip, tai mano pirmas kartas ir aš tuo mėgaujuosi todėl, kad Lietuvoje yra maža, tačiau labai kūrybinga ledo alpinizmo bendruomenė.
– Kaip ledo alpinizmas pakeitė jūsų gyvenimą?
– Ledo alpinizmas mano gyvenimą pakeitė, nes šis dalykas keičiasi kiekvieną kartą, kiekvieną dieną tu turi žiūrėti į tai labai rimtai. Buvimas ant ledo kalnuose man yra labai ypatingas.
– Ar jums reikia specialios įrangos ar drabužių?
– Taip, aišku, nes ten šalta ir kartais ledas būna itin slidus ir tu turi būti atsargus.
– Interviu mums davė ir lietuvis ledo kopikas Domantas Cibas:
– Kaip susidomėjote šia sporto šaka?
– Įdomus klausimas (nusijuokė). Nežinau šiaip. Amm... Kalnuose su tėvais praleisdavome didžiąją dalį savo atostogų ir nuo gana seniai. Ir tiesiog su broliu kažkaip vienu metu mokykloje buvom atradę laipiojimą uolomis, bet tada neužteko laiko ir tiesiog Lietuvoje nelabai yra kur tai daryti ir panašiai. Po to išvažiavau studijuoti į universitetą (studijavau Škotijoje, brolis dabar irgi studijuoja ten) ir ten yra daug kalnų ir uolų, taigi galima savaitgaliais tiesiog palaipioti, tai taip ir perėjau prie ledo laipiojimo. Iš pradžių prasidėjo nuo pasivaikščiojimo, pasibėgiojimo, o po to norėjosi kažko daugiau.
– Ar tai pakeitė jūsų gyvenimą ar privertė kažką keisti savo gyvenime?
– Nemanau, iš tikrųjų nieko labai nepakeitė, nes sakyčiau atradau tai, ko galbūt ieškojau kurį laiką. Nežinau, kaip pasakyti, sportuoju gana ilgą laiką ir vis kažkaip trūkdavo kažko įdomesnio ir atradus laipiojimą apskritai (nes vien ledu nelaipioju, vasarą uolom laipioju bei šiaip alpinizmu užsiimu) atrodo, kad atradau pats save.
– Ar reikia kažkokios specialios įrangos, aprangos šiam dalykui?
– Taip, visų pirma – ledkirčių, jie yra tam, kad rankos nešaltų, nes galima ir rankom laikytis. Tada – alpinistinės katės, kad kojos laikytų, ir apraišų dėl saugumo. Po to – visa kita: drabužiai, batai, ant kurių dedasi katės, jie turi būti šilti, priklausomai nuo to, kur laipioji. Tarkim, sportiniam lipimui gali būti su plonesniais padais, tačiau jeigu užsiimi ekspedicijomis ar dar kažkuo ilgą laiką, tai reikia šiltesnių batų. O drabužiai irgi turi būti šilti, pūkuoti ir, aišku, būtinos pirštinės.
– Manau, kad turėtumėte jausti stresą ir adrenaliną. Kokios būna jūsų nuotaikos prieš ir po lipimo?
– Adrenalino nebūna, nes laipiojimas yra toks sportas, kur tu kiekvieną savo judesį, žingsnį labai apgalvoji ir jeigu pradedi jausti adrenaliną, tai reiškia, kad kažkas yra negerai, nes tu pradedi jausti stresą, o dažniausiai tokios stresinės situacijos gerai nesibaigia (nusijuokia).
Pasikalbėjusios su šiais sportininkais, įgijome daug patirties, teorinių žinių apie žiemos sportus. Buvo smagu sužinoti, kad Lietuvoje apsilankė garsus sportininkas iš Vokietijos. Smagu, kad ne tik lietuvių sportininkai vyksta į užsienyje organizuojamas varžybas, bet ir mes sulaukiame garsių sportininkų iš užsienio. Džiaugiamės, kad ir lietuviai, tiesa, kol kas mažuma, užsiima ledo laipiojimu (tačiau ledo alpinistai teigia, kad trasa „Snow Arenoje“parengta puikiai ir organizuotai).
Dėkojame „Olimpinei kartai“, kad surengė mokymus, kuriuose galėjome linksmai praleisti laiką, įgyti žinių bei išmokti jas pritaikyti praktikoje, pavyzdžiui, imant interviu ar kuriant video reportažą. Manau, kad turiningai praleidome savaitgalį ir nekantriai laukiame kitų metų bei tikimės vėl sudalyvauti šiame renginyje ir dar labiau praplėsti savo žinias apie sportą. Iki kitų metų!