2014 m. rugpjūčio 11 dieną baigsis mano vairuotojo pažymėjimo (tik B kategorija) galiojimas ir reikia jį pasikeisti, o to nepadarysi be medicininės pažymos - kas, kad nesirgęs nuo vairavimo egzaminų išlaikymo.
Prieš 3 savaites (2014m. liepos 3 d.) nuvykau į vieną iš Panevėžio m. klinikų užsiregistruoti šiuo klausimu. Sužinojau naujieną (pas šeimos gydytojus nesilankiau nuo 2005 metų, kai reikėjo popieriuko universitetui), kad esu registruotas kažkurioj Vilniaus klinikoj (kurioje gyvenime nesilankiau ir net nežinau, kur ji turėtų būti), todėl reikia persiregistruoti iš naujo (jei gerai suprantu, tai universitetas komunistiniu metodu perrašė į tą kliniką, nori tu to, ar ne). Artimiausias vizitas - po trijų savaičių (2014m. liepos 23 d.).
Sulaukiau vizito laiko. Nuvykau į kliniką ir sužinojau, kad nėra mano paciento kortelės. Pasiteisinimas - „esi nedraustas, todėl ji guli archyve“ (kokiam garaže tas archyvas, taip ir nepasakė). „Negali būti, - sakau. - Už metus į priekį susimoku, o ir vlk.lt rodo, kad draustas“.
Patikrino - viskas gerai (vadinasi, prieš tai iš oro nusprendė, kad nedraustas). Išrašė laikiną lapelį kaip knygutės pakaitalą vienam vizitui. Einu vėl pas gydytoją ir sužinau, kad esu „prirašytas“ ne pas ją, o pas savo seną gydytoją, pas kurią lankydavausi iki 2005 metų, nors kai perrašinėjo iš Vilniaus, registratūroje kalbėjo kitaip (ir dar lito už „paslaugą“ paprašė).
„Nieko tokio, - sako gydytoja, - Kokiu klausimu?“. Pasakiau, kad reikia medicininę patikrą atlikti tam, kad atnaujinčiau vairuotojo pažymėjimą. Sulaukiau pasiūlymo keliauti į polikliniką ir ten per vieną dieną gauti pažymą pasirodžius komisijai, nes, kadangi pažymėjimas jau greitai nebegalios, kitu būdu nespėsi susitvarkyti (panašu, eilės didelės). Taigi trijų savaičių laukimo rezultatas - siuntimas kreiptis kitur.
Pažiūriu internete, kokia ten tvarka komisija darbuojasi: parašyta, kad ketvirtadieniais (kada lankiausi) komisija dirba tik nuo 13 iki 19 val., bet registratūra dirba visą dieną - reikia tik turėti asmens tapatybės dokumentą, siuntimą iš šeimos gydytojo ir dabartinį vairuotojo pažymėjimą, jei tokį turi.
Tai ką, nuvažiuoju specialiai anksčiau registruotis, kad artimesnis vizitas būtų, - 11 val., randu kabinetą, o ant durų parašytas darbo laikas - 13-19 valandos. Apgavo oficialus puslapis. Tenka keliauti atgal ir vėl specialiai važiuoti į tą patį kabinetą po poros valandų. Šį kartą viskas lyg ir gerai: priėmė, davė apklausos lapelį ir liepė eiti į koridorių užsipildyti. Užpildęs po kelių minučių grįžtu ir sužinau dar vieną naujieną. „Nieko nebus, - sako, - Tik šiais metais registruotas Panevėžyje, todėl reikia važiuoti į Vilnių ir iš ten gauti psichiatro pažymą“.
Taip ir nesupratau, kodėl Panevėžyje jos duoti negali, bet, panašu, skirtingi protiniai reikalavimai tokiame kaime ir sostinėje. Žinoma, nėra jokių abejonių, kad suradęs šį mistinį psichiatrą Vilniuje sužinosiu, jog niekas ir ten į mane nežiūrės, nes gi esu registruotas Panevėžyje.
Ir kodėl aš kažko geresnio tikėjausi iš valstybės, kuri visus savo piliečius laiko kone psichiniais ligoniais? Gal tikrai durnas esu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!