Nuotykiai Centrinėje Amerikoje. Laiko užmiršta sala - Las Flores

 (3)
Las Flores – maža salelė Lago Peten Itza ežere, kurią puošia kolonijinio stiliaus namukai raudonais stogais. Einant lėtu žingsniu paežere per 15 min. galima apsukti visą salą. Kol valgiau pusvalandžio ilgumo pusryčius, mačiau tą patį bėgiką prabėgant keturis kartus.
© Autoriaus nuotr.

Las Flores sala ir Santa Elena (miestelis pakrantėje) dažniausiai yra tranzito taškas, keliaujantiems į Majų šventyklas džiunglėse, bet abu miesteliai yra verti dėmesio bei laiko ir juose galima atrasti labai malonių, netikėtų staigmenų.

Nuotykiai Centrinėje Amerikoje. Laiko užmiršta sala - Las Flores
© Autoriaus nuotr.

Šiame straipsnyje paliksiu nuošaly Santa Elena ir bandysiu atskleisti laiko užmirštos salos – Las Flores spalvas.

Dažnai aptrupėję ir daug metų tinkuotojo nematę pastatų sienos yra nepamirštamos kūrybingų dažytojų, nebijančių ryškių spalvų: einant pro šalį mirga dangaus žydra, ryškiai raudona, žalia, apelsininė ir kitos charakteringos spalvos. Tiesą pasakius, šis žaismingumas tipiškas visai Lotynų Amerikai, bet Las Flores miestelyje jis atrodo ypatingas, tarsi visada toks buvęs, nelyg namukai patys būtų išaugę, išstypę iš žemės.

Bene pusė šių margučių yra viešbučiai ar jaunimo nakvynės namai. Daugiau informacijos apie bene kiekvieną iš jų galima rasti „Lonely Planet“ puslapyje. Būtent ši svetainė man padėjo sėkmingai rasti, kur padėti galvą porai naktų.

Visai atsitiktinai renkantis viešbutuką (o čia svarbiausias kriterijus buvo ribotos finansinės galimybės), pavyko patekti į „teisingą“ salos pusę – vakarų. Kodėl vakarų? Skubu atsakyti: fantastiški saulėlydžiai, kai paskutiniai saulės spinduliai šoka virš ežero paviršiaus ir nudažo dangų šilčiausiais atspalviais.

Vakare sala atgyja, gatvelės prisipildo ne tik turistų, bet ir gvatemaliečių, kurių, susidaro įspūdis, yra daugiau nei keliautojų.

Nuotykiai Centrinėje Amerikoje. Laiko užmiršta sala - Las Flores
© Autoriaus nuotr.

Gerai nusiteikęs, šiems kraštams populiarią melodiją švilpaujantis autobuso vairuotojas tvirtino, kad Las Flores miestelyje gyvena apie 1500 – 2000 gyventojų. Dauguma jų mielai vaikštinėja vakare su savo vaikais, kitais šeimynykščiais, draugais (šunys nepopuliarūs). Dar reikėtų pridėti kaimyninio miestelio, Santa Elena žmones, išsižiojusius turistus ir štai visi, kuriuos galima sutikti vakare.

Šeštadienis yra ypatinga diena, nes tam tikroje vietoje, gatvėje palei ežerą, groja marimba atlikėjai (marimba – ksilofoną primenantis, tradicinis medinis instrumentas). Grojamos melodijos yra labai paprastos, dažnai lydimos šokių, kurie primena salsos judesius. Šalia muzikantų vietinės moteriškės pasistato plastikinius stalus ir nukloja juos tacos, dorados, burritos ir kitais vietiniais ir nevietiniais patieklais. Kainų sistema paprasta – tiek patiekalas, tiek gėrimas kainuoja tiek pat: 5 Quetzales (apie 1,79 Lt). Vienos porcijos merginai užtenka, vaikinai gali neatsispirti ir antrai.

Toks maisto prekiavimas, kai jis pagaminamas namuose ir tiesiog iš puodo pardavinėjamas, vadinamas „street food“ (lt. gatvės maistas). Jautresnio skrandžio turistams nelabai rekomenduojamas, nes virėjos nei moka mokesčius, nei jas tikrina sanitarinė tarnyba, taip kad galima tikėtis visko. Aš pasiryžau, nes buvau tiesiog užsispyrusi – kaip gi čia lankytis tokioje vietoje ir neparagauti vietinių patiekalų kartu su paprastais gvatemaliečiais, tiesiog sėdint gatvėje ant plastikinės kėdės ar šaligatvio ir klausantis marimbų. Nieko bloga nenutiko, o teigiamas emocijas butų net sudėtinga išmatuoti!

Nuotykiai Centrinėje Amerikoje. Laiko užmiršta sala - Las Flores
© Autoriaus nuotr.

Las Flores mane labiausiai sužavėjo savo mažumu, spalvingumu ir atlapaširdžiais vietiniais gyventojais, kurių vaikai dieną naktį neišlenda iš šilto ežero bei nepamiršta su visais sveikintis įprastu „Hola“!

O keturiasdešimt kilometrų nuo Las Flores, džiunglėse, glūdėjo Majų šventyklos, bet tai jau kita istorija ir čia ne laikas ir ne vieta ją pasakoti.

Eugenija - šiuo metu Gvatemaloje gyvenanti ir dirbanti lietuvė. DELFI publikuojamuose autorės tinklaraščio įrašuose - tiek keliautojo dienoraštis, tiek asmeniniai įspūdžiai ir patirtys gyvenant šioje šalyje

„Žinau viską" yra jaunųjų žurnalistų tinklas, sukurtas jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Lietuva ir ES programos „Veiklus jaunimas" iniciatyva. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos, bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. Programa „Veiklus jaunimas" suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansinę paramą jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Atskleidė, kaip sutaupyti Palangoje – svarbus vienas dalykas (41)

DELFI paskelbtas straipsnis apie turistę Iriną, kuri teigė, kad poilsis Palangoje jai pasirodė pigus ir kokybiškas, paskatino DELFI diskusijos dalyvius pasidalyti savo patirtimi. Jie dalijosi atostogų skaičiavimais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje bei tvirtino, kad visur galima rasti būdų sutaupyti.

Kaunietė įspėja saugotis sukčių – jie gali piktnaudžiauti jūsų feisbuko profiliu (3)

Po sekmadienį portale „Kas vyksta Kaune“ paskelbtos informacijos apie įtartiną asmens duomenų prašymą, norint išsinuomoti butą, pirmadienį sulaukėme kaunietės Ritos laiško. Ji nori įspėti kitus, kad būtų atsargesni.

Skaitytoją nustebino Pandėlyje neįprastai pastatytas kelio ženklas (2)

DELFI skaitytojas atsiuntė redakcijai nuotrauką, kurioje matyti ant žemės į stulpą atremtas pagrindinį kelią nurodantis kelio ženklas.

Vilniuje uždūmijo populiarus restoranas (19)

DELFI skaitytojas atsiuntė nuotrauką, kurioje matyti, kaip gaisrinė atvyko gesinti šiandien pavakarę uždūmijusio restorano „Soya“, esančio A. Vienuolio g.

Praėjusios Joninės džiugino ne visus: jos iš mūsų buvo atimtos (30)

Mūsų valdžia iš raseiniškių atėmė Jonines. Nejaugi miesto gyventojai nenusipelno jokios bendros miesto šventės? Ar viskas daroma tam, kad gyventojai, kuo mažiau tarpusavyje bendrautų? Tiesa, Joninės buvo, tačiau daugiau kaip 20 km nuo miesto, miške, Molavėnuose, kur pėsčiomis nenueisi.