Lietuvoje aš priklausau studentų skautų organizacijai. Jos nariai vadinami skautais akademikais. Tai neįtikėtina studentų organizacija, padėjusi man augti akademinėje įvairių universitetų studentų bendruomenėje ir išmokiusi, ką reiškia būti atsakingai už patikėtą užduotį bei dirbti komandoje. Didžiausia dovana, kurią man suteikė ši studentų skautų organizacija – pasitikėjimas savimi ir jausmas, kad aš pritampu. Skautai laiko vieni kitus didele šeima ir aš tuo gyvenu iki šiol. Daugiau informacijos apie skautus akademikus galima rasti čia.
Tačiau mano straipsnis yra apie Gvatemalos skautus, tad persikelkim atgal už Atlanto į Gvatemalos sostinę. Apie Gvatemalos skautus sužinojau atsitiktinai darbe (dirbu kalbų mokytoja didelėje privačioje mokykloje). Dabar neatsimenu detalių, kaip kavos pertraukėlės metu nuo diskusijų apie mokinius perėjome prie skautų, bet vienas iš mano buvusių kolegų pasakė, kad dirba skautų vadovu. Tą dieną gavau Matthew kontaktus, būtent juos radau prieš kelias dienas ir pagalvojusi lygiai 3 sekundes surinkau numerį.
Jau kitą dieną lyginau savo uniformą ir skautišką kaklaraištį (atsakymas į klausimą, kurio neklausiate: TAIP, net ir kai reikia sutalpinti savo gyvenimą į 20 kg, perskristi 12 000 kilometrų, atsidurti šalyje, kurioje iš pradžių nežinai, ką veiksi, skautiškai uniformai visada yra vietos). Pamačiusi Matthew, vilkintį savo skautišką uniformą, džiūgavau kaip vaikas: pagaliau Gvatemaloje pamačiau kažką labai pažįstamą ir savą. Kartu su mumis važiavo ir jo jauniausia dukra, 8-erių metų skautė. Matthew šeimoje yra 4 vaikai, visi skautai – net ir jo žmona dirba vadove!
Gvatemalos skautai turi didelę būstinę, bet įdomu, kad joje praktiškai nebūna, nes visa veikla vyksta lauke. „O ką darote, kai ateina lietų sezonas?“ – paklausiau. „Visada būname čia, lauke. Žinok, visai smagu ir išsipurvinti, vaikai visada laimingi grįžta namo“, – atsakė grupės vadovas Luis. Žinoma, amžinai pavasariškas Gvatemalos klimatas sudaro kitokias sąlygas, nei pas mus, Lietuvoje, kur susitikimai šaltuoju metų laiku dažniausiai vyksta viduje, tačiau kai pabandau save įsivaizduoti tropinės liūties metu murkdantis purve, kai tebūna +11 C, automatiškai prie šių minčių pridedu savaitę gripo...
Su Gvatemalos skautais praleidau pusę nuostabios dienos. Stengiausi sužinoti kuo daugiau, tačiau nėra lengva taip greitai išmokti apie didelę organizaciją ir ypač kai kalbame ispaniškai, tačiau kitąsyk galėsiu žymiai daugiau parašyti apie jų veiklą, tikslus ir nuotykius. Kitą savaitę važiuosime į savaitgalinę stovyklą su vaikais: gvatemalietiškas skautiškas nuotykis prasideda!
Eugenija - šiuo metu Gvatemaloje gyvenanti ir dirbanti lietuvė. DELFI publikuojamuose autorės tinklaraščio įrašuose - tiek keliautojo dienoraštis, tiek asmeniniai įspūdžiai ir patirtys gyvenant šioje šalyje
„Žinau viską" yra jaunųjų žurnalistų tinklas, sukurtas jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Lietuva ir ES programos „Veiklus jaunimas" iniciatyva. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos, bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. Programa „Veiklus jaunimas" suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansinę paramą jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą.