Praėjus ketveriems metams nedaug kas pasikeitė. Na, OK, nebent Kristupo Krivicko nuomonė, kuris prieš šešerius metus kontraversiškai pasisakė apie vaikų mušimą.
Šiuo metu jam gėda: „Man gėda dėl to, kaip tuomet galvojau ir ką tuomet sakiau.“
Kristupai, labai tikiuosi, kad tu tai sakai nuoširdžiai, o ne elgiesi kaip tikras politikas prieš rinkimus. Labai rimtai – gali būti, kad Kristupas yra mūsų visuomenės lakmuso popierėlis, kuris rodo, kad visuomenė keičiasi. Žinoma tam reikėtų naujos apklausos. Siūlau DELFI užsakyti analogišką apklausą, atliktai 2013 metais, – sužinosime, ar pasikeitė tik Kristupo nuomonė prieš rinkimus, ar keičiasi visa visuomenė.
Tačiau šio straipsnio tikslas nėra Kristupo Krivicko metamorfozės aptarimas, eikime toliau.
Tie kurie mušimu „auklėja“ vaikus, turi labai „gerą“ pavyzdį – jie patys buvo „auklėjami“ mušimu. Argumentas maždaug toks: „Jei vaikystėje nebūčiau gavęs diržo, nebūčiau užaugęs normaliu žmogumi“.
Remdamasis „gerąja“ šių žmonių patirtimi, noriu pasiūlyti taikyti fizines bausmes, kaip auklėjamąją visuomenės priemonę*:
1. Viršijai greitį 30 km/h – trys rykštės (viena rykštė už kiekvieną 10 km/h);
2. Už korupcinį nusikaltimą – Rotušės aikštėje savaitė prie stulpo + atsakomybė pagal dabartinius įstatymus;
3. Automobilis pastatytas neįgaliojo vietoje – per futbolo varžybų pertrauką pastatom neklaužadą į vartus ir penki laimingieji žiūrovai spiria kamuolį į užpakalį (garantuoju – Nacionalinį stadioną pastatyme per porą metų ir futbolas Lietuvoje suklestės);
4. Numetei šiukšlę – „Grindos“ atstovas su diržu paauklėja savivaldybės aikštėje.
5. Pagavo girtą už vairo – kaip K. Kristupas sakydavo – „grąžinam į realybę“ ir gerai atidaužom, nes vieną dieną susivoks – „Jeigu nebūčiau gavęs bananu per kuprą – tikriausiai jau gulėčiau kapinėse.“
*Šis sąrašas nėra baigtinis – komentaruose galite pasiūlyti ir savo variantų.
Apibendrinat, kreipiuosi į Jus, gerbiamieji skaitytojai – jei fizinės bausmės, Jūsų nuomone, yra normali ir veiksminga auklėjimo priemonė, privalome jas taikyti visiems, nes kiekvienas širdyje esame mažas vaikas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!