Jis panoro „Youtube“ rastu vaizdu pasidalinti su kitais. „Manome, kad reikėtų atkreipti dėmesį į daugybę neteisėtų veiksmų iš keleivių kontrolės pusės. Be abejo, piliečiai, būna, irgi prisidirba“, - sakė jis.
DELFI vaizdo įraše Kaune užfiksuotą incidentą pakomentavo AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Laisvydas Rudžianskas. Jis patikino, kad jame matyti tik dalis konfliktinės situacijos.
„Visų pirma norėtųsi pastebėti, kad labai gaila, kad tokie incidentai iš viso vyksta. Visada jie nėra malonūs nei vienai incidente dalyvaujančiai pusei. Tačiau jie nutinka, kadangi egzistuoja tam tikros taisyklės, kurių laikymąsi vieni žmonės kontroliuoja, o kiti žmonės tas taisykles pažeidinėja. Jų (incidentų) nebūtų, jei nebūtų bent vieno iš minėtų dalykų (nebūtų taisyklių, arba nebūtų kontrolierių, arba nebūtų pažeidėjų). Kaip taisyklė, pažeidėjams tie, kurie užfiksavo pažeidimo faktą ir „išrašė baudą“ yra žiaurūs ir blogi žmonės. Tačiau iš tikrųjų jie tik prižiūri nustatytą tvarką ir vykdo savo pareigas. Apie asmenines ar kitas šių darbuotojų veikimo paskatas šiuo konkrečiu atveju mums nėra žinoma“, - paaiškino jis.
L. Rudžianskis paaiškino, kad vaizdo įraše, kuris šokiravo skaitytoją, užfiksuota dalis konfliktinės situacijos „kuri, kaip parodė atliktas tyrimas, turėjo priešistorę ir turėjo pratęsimą“. Pasak DELFI pašnekovo, vaizdo įraše neužfiksuota konflikto pradžia, kai remiantis šių įvykių dalyvių rašytiniais paaiškinimais, be bilieto važiavę ir tuo padarę Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą pažeidimą asmenys savo aktyviais veiksmais išprovokavo vaizdo medžiagoje matomus keleivių kontrolės funkcijas vykdžiusių saugos kompanijos darbuotojų veiksmus. „Pažymėtina, kad incidento pabaiga vyko policijos komisariate, kur buvo nustatytos pažeidėjų asmenybės ir jiems surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, dalyvaujant teisėsaugos (policijos) atstovams“, - teigė L. Rudžianskas.
Jis nurodė, kad darbuotojų veiksmai, esant poreikiui, turėtų būti vertinami teisėsaugos institucijų, o ne viešojo transporto bendrovės atstovų.
„Bandymas viešojoje erdvėje pateikti incidentą, kaip saugos kompanijos darbuotojų nederamo elgesio pavyzdį yra panašus į primityvią gynybos strategiją. Atsižvelgiant į incidento dalyvių rašytinius paaiškinimus ir kitas faktines aplinkybes, incidente dalyvavusių saugos kompanijos darbuotojų veiksmai mums neatrodo neadekvatūs, tačiau nežiūrint to saugos kompanijos darbuotojų veiksmus, esant poreikiui, turėtų vertinti ne viešojo transporto bendrovės atstovai, bet kompetentingos teisėsaugos institucijos, o dėl poreikio juos įvertinti sprendimą turėtų priimti galimai nukentėję asmenys“, - sakė DELFI pašnekovas.
