Žmonos mama, dabar jau atsigulusi amžino poilsio, sirgo sunkia liga ir buvo slaugoma palaiminto kun. Mykolo Sopočkos hospise Rasų gatvėje. Visi artimieji stengėmės kaip išgalėdami palengvinti ligonės paskutines gyvenimo dienas.
Tądien žmona jau rengėsi iš Antakalnyje esančių namų važiuoti troleibusu iki stoties ir po to pėstute nueiti iki ligoninės. Suskambo telefonas ir slaugė pranešė, kad ligonės būklė kritinė ir skubiai reikia atvykti. Atrodė, kad žemė apsivertė – reikia skubiai važiuoti, nėra automobilio, kvietėme taksi – neatsiliepė nei pirmu, nei antru numeriu.
Išbėgome į gatvę, turėdami viltį „pagauti“ važiuojantį taksi – nestojo... Pro šalį ėjusi moteris, pamačiusi verkiančią ir beviltiškai stabdančią mašinas mano žmoną, ačiū jai, nepraėjo, paklausė, kas atsitiko, o sužinojusi, energingai perėjo per gatvę ir priėjo prie stabtelėjusio pareigūnų ekipažo. Pareigūnų automobilis, apsisukęs ir su švyturėliais, per keliolika minučių nuvežė iki ligoninės. Nežinome nei pareigūnų vardų, nei ekipažo numerio, nei energingosios moters vardo.
Žmona suspėjo atsisveikinti su mama. Už tai esame nuoširdžiai dėkingi neformaliai pasielgusiems pareigūnams ir neabejingai praeivei. Tokie pareigūnų poelgiai rodo profesionalumą, žmogiškumą ir atjautą piliečiams. Nors ir pavėluotai, norime pasveikinti su profesine švente ir palinkėti sėkmės jūsų darbuose.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite taip pat padėkoti policininkams? Pasidalinkite savo nuomone! Jūsų minčių laukiame žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: