Nepaaiškinamo žiaurumo istorija: šunelį užkasė gyvą

 (135)
LR teisėsauga prieš epidemiškai siautėjančius nusikaltėlius – gyvūnų kankintojus: misija įmanoma? Ką apie LR teisėsaugos abejingumą pasakys kitos Europos Sąjungos šalys, kurių daugumoje žiaurus elgesys su gyvūnais yra laikomas rimtu nusikaltimu ir griežtai baudžiamas laisvės atėmimu, didelėmis piniginėmis baudomis, teisės laikyti gyvūną atėmimu?
© Autoriaus nuotr.

Šiuo metu Lietuvos ir Europos Sąjungos visuomenės yra rengiama peticija LR Seimui dėl atitinkamų LR teisės aktų sugriežtinimo skubos tvarka.

Koks nuostabus metas tas pavasaris – žydi pirmosios gėlės, medžiai apsipila pumpurais, mus traukia atgimusi gamta bei pirmi saulės spinduliai... Ir nuostabiame pavasariniame peizaže – kapo duobė gyvam....

Kas rytą prabudę mes dirstelim į veidrodį, o kaip jaučiasi tas, į kuri iš veidrodžio žvelgia budelio akys? Kaip gali gyventi toliau tas, kurio rankos suteptos nekalto gyvio krauju? Kaip gali mylėti širdis, kuri be jokių skrupulų sprendžia, kas gyvens, o kas mirs?

Nesuprantate, mieli skaitytojai, apie ką aš čia? Tai, ką mums teko pamatyti ir patirti, taip pat ne iš karto supratome.

Kauno r., Muniškių kaimas, žaliuojančios pievos ir grupelė jaunuolių – Joana, Klaidas ir Tomas – tiesiog nusprendę nuostabų pavasario vakarą pažvejoti... Niekas negalėjo net pagalvoti apie tokį kraupų radinį. Pirmiausiai žvilgsnį atkreipė ties krūmais ištryptas nemažas žolės plotas – gal visai neseniai čia jau kažkas iškylavo? O gal ir ne. Ištrypta žolė, aplaužytos krūmų šakos ir... krauju aptaškyti medžių kamienai greičiau bylojo apie mirtinas grumtynes, bet ne apie iškylautojų išgulėtą pievelę.

Reikėjo žengti tik vieną žingsnį link krūmų ir štai čia jaunuoliai išvydo reginį, kokį galėjo išvysti tik siaubo filme. Visai nesenai iškasta duobė, o joje - žemėmis užverstas, bet vis dar gyvas šuns kūnas... Tik iš po žemių išlindęs snukutis ir mirksinčios akys bylojo apie visiškai suglebusiame kūne gęstančią, bet vis dar neužgesusią gyvybę... Tai buvo kažkas neįtikėtino. Keli žodžiai, nuskambėję telefono ragelyje – „jis užkastas gyvas“ – reiškė viena: tai siaubas, kokio jaunuoliai dar niekada nebuvo patyrę savo gyvenime.

Minutės, kurių reikėjo pasiekti siaubu ir mirtimi alsuojančią vietą, tapo amžinybe. Pro lekiančio automobilio langą švietė saulė, keitėsi vaizdai, o širdyje tvyrojo egzekucinės mirties šaltis. Ar spėsim? Ką jis jaučia? Už ką? Kodėl? Žmogau, ar galėsi toliau gyventi rankas išsitepęs nekalto gyvūno krauju, kuris jau niekada nenusiplaus? Ar nebijosi pažvelgti į veidrodį? Juk į tave kas rytą žvelgs žudiko akys. Ar nebijosi kam nors ištarti žodį „myliu“? Jį visada persekios mirties šešėlis...

Atvykome – širdis daužėsi krūtinėje, o kojos pačios bėgo ten, kur vis dar plazdėjo neužgesusi gyvybė. Per keletą minučių šunelį nugabenome į vet. kliniką. O štai čia sužinojome dar daugiau – kokias egzekucijas kentėjo šis gyvūnas, prieš jį palaidojant dar gyvą. Keturi šūviai – du į galva ir du į šonus, keturios kulkos suvarpė šunelio kūną, tačiau nei vienas šūvis nebuvo kontrolinis.

Daugybinės kraujosruvos ant šunelio kūno – štai jums išmintos pievelės atsakymas. Kaip ilgai buvo daužomas, spardomas ir bandomas nužudyti šis gyvūnėlis – gal tik tiek, kol žmogus pavargo, o gal tiek, kiek šis žmogus turėjo laiko? Grumtynės, kurios reiškė tyliai mirtį ar išgyvenimą, jų metu tyškantis kraujas ant sužaliavusių medžių šakų ir kamienų...

Šunelio kūną apleido jėgos, jis pasidavė jį nusprendusiam nužudyti žmogui ir tuomet buvo įmestas į duobę, tačiau jo gyvastis nepaliko kūno. O gal atvykę jaunuoliai sutrukdė egzekuciją pabaigti iki galo – duobė turėjo būti visiškai užkasta, sulyginta ir niekam neturėjo kilti jokio įtarimo, kad šioje žaliuojančioje pavasarinėje pievelėje vyko žmogaus suplanuotas siaubo scenarijus.

Šunelio kankintojas gyvena kažkur tarp mūsų ir gal kurpia naują egzekucijos planą kitai savo aukai… Vis dar negalime atsigauti po matytų vaizdų... Naujas rytas žadina mus ir ragina pažvelgti į veidrodį - kieno akis ten išvysime šiandien? Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šunelis mirė balandžio 26 d.

Daugiau žinantys apie įvykį kviečiami atsiliepti el.paštu pilieciai@delfi.lt

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (53)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (30)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (128)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (42)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (96)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.