Po kiek laiko mūsų deklaruota gyvenamoji vieta pasikeitė, kadangi nusipirkome butą tame pačiame rajone, tačiau gretimoje gatvėje. Žadėtas darželis tarp naujai pastatytų namų taip ir nebuvo pastatytas, todėl mūsų gatvė buvo priskirta kitam gretimais esančio rajono darželiui. Didžiausia bėda ta, kad vaikų vesti į atskirus darželius nesinorėjo, todėl į antrąjį darželį dukrytės neužrašiau, o ir direktorės buvau nuraminta, kad pateksim, tačiau kiek vėliau – į atsilaisvinusias vietas, kurių paprastai atsiranda kiekvieną rugsėjį.

Na, o viską perėmus savivaldybei, kilo sumaištis. Ta pati savivaldybės darbuotoja ir man, ir vyrui į tokią pačią užklausą sugeba skirtingai atsakyti: vyrui parašė, kad mums priklauso to kito rajono darželis, kuris ir buvo priskirtas mūsų gatvei, o man parašo, kad nuo šiol nebėra gatvinio suskirstymo ir mes galime pretenduoti į visus mūsų rajone esančius darželius. Taipogi ir į vyresnėlio lankomą, kuriame, pasak jos, mes dar ir turime prioritetą.

Tačiau, kaip skelbė savivaldybė savo internetiniam puslapy, iš tų 490 laisvų vietų mūsų amžiaus grupei tebuvo 31 lietuviška vieta, iš kurių nė vienos nebuvo mūsų rajone. Ir, nors dabar turėtume prioritetą po daugiavaikių ir vienišų mamų, paliekami galioti direktorių jau sudaryti sąrašai. Darbuotoja tikina, kad sąrašai bus peržiūrimi, bet juk negali įstatymas galioti atgaline data.

Liūdna, kad žmonės, kuriems niekada gyvenime nekilo bėdų dėl tokių ir panašių dalykų, nieko nenutuokdami priima įstatymus ir griauna žmonėms gyvenimus. Aš neabejoju, kad ši sistema bus gera, bet ne šiais, o kitais metais. Ar neįmanoma buvo kitais būdais sužinoti norinčių lankyti darželį vaikų ir esamų vietų skaičių ir tam pasiruošti iš anksto?

Dabar gi išryškėja konfliktas tarp direktorių ir savivaldybės: nors iš grupės išeina 28 vaikai, priimama tik 20 mažiukų, kurių dauguma sirgdami ir atostogų metu darželio nelankys, ir grupės bus pustuštės. O kam direktorėms priimti daugiau vaikų, jei nebebus daugiau iš to jokios naudos? Ir, nors savivaldybės internetiniam puslapy skelbiama, kad konkrečiame darželyje likusios dvi vietos, pasiskambinus į darželį direktorė griežtai nukerta, kad daržely nėra nė vienos vietos, eilės ilgos ir patekti galimybės beveik nėra.

Ir pabaigai... Su vyru abu privalome dirbti, kadangi, kaip ir dauguma, turime įsipareigojimų bankui. Dabar, negavus darželio, ne tik atmečiau naujo darbo pasiūlymą, bet ir turiu apsispręsti: 1. grįžti į senąjį darbą ir visą atlyginimą atiduoti auklei tam, kad išlaikyčiau savo darbo vietą ir tikėtis, kad anksčiau ar vėliau kokia nors vieta atsitiktinai atsilaisvins; 2. mesti darbą, būti su dukryte namuose ir gauti bedarbio pašalpą... Renkuosi antrąjį variantą...