Internete ir laikraščiuose – daugybė straipsnių, kuriuose gydytojai kaltinami už tai, kad netinkamai pasielgė, įrodinėjamos jų kaltės. O kai jaučiam didelę padėką už nepriekaištingai ir profesionaliai atliktas jų pareigas, mes pasakom „Labai ačiū“ ir uždarę ligoninės duris nepuolam visais varpais skambinti, kokia medicininė pagalba buvo suteikta.

Aš negaliu pamiršti ir noriu papasakoti savo istoriją, kuri prasidėjo 2015 m. gruodžio mėnesį. Mamą ištiko širdies priepuolis (dideli skausmai), ji buvo paguldyta į Panevėžio ligoninės kardiologijos I skyrių. Iš ryto labai greitai buvo atlikti reikalingi tyrimai, skyriaus vedėja p. Irena Skripkauskienė pasakė, kad reikia atlikti kraujagyslių zondavimą, nes kitos išeities nebuvo. Ji operatyviai suderino tai su tą dieną operavusiu gydytoju Tomu Vasyliumi.

Mamai buvo įvestas stentas ir 12 val. mes jau buvome reanimacijos palatoje. Tikrai labai džiaugiuosiu, kad gydytojai savo darbą atliko nepriekaištingai. Jie gelbėjo žmogų, nesvarbu, kad mama labai garbingo amžiaus, jau buvo peržengusi 90 metų. Ir prieš Kalėdas mama vedama pradėjo po žingsnelį eiti. Tai pamačiusi gydytoja Vida Šilkienė pasakė – „Kalėdos stebuklų metas“.

To stebuklo nebūtų be gerų žmonių, kurie yra davę Hipokrato priesaiką. Jauna palatos gydytoja Aušra Šilkutė, visada labai suprantamai paaiškindavo apie mamos ligą. O nuostabioji palatos seselė Vitalija davė daug vertingų patarimų, kaip prižiūrėti tokį ligonį. Todėl labai noriu padėkoti visiems čia paminėtiems ir visam kardiologijos pirmo skyriaus personalui. Jūs – nuostabūs!

Gal po mėnesio mama pradėjo vaikščioti, labai atsargiai, bet jau iki tualeto nueidavo. Tik tuo teko pasidžiaugti neilgai. Po penkių mėnesių pasikartojo antras miokardo infarktas. Norėčiau padėkoti priėmimo skyriaus gydytojai, bet jos nespėjau net pamatyti. Užpildėme dokumentus registratūroje, nuėjau į palatą ir sutikau seselę, kurį pasakė, kad reikia važiuoti į reanimaciją.

Po dviejų dienų – vėl staigus pablogėjimas, tuo metu dirbo gyd. Gediminas Račkauskas, jis įvedė laikiną širdies stimuliatorių. Praėjo savaitė, atrodė viskas gerai, bet per motinos dieną mes netekome mamos. Tikriausiai tokia buvo Dievo valia.

Dėkoju gyd. kardiologui Gediminui Račkauskui ir visam Panevėžio reanimacijos kardiologijos palatos kolektyvui, kurie darė viską, kad išgelbėtų žmogaus gyvybę.

Noriu palinkėti stiprybės, kantrybės ir geležinės sveikatos Jūsų nelengvame darbe. Labai labai Jums ačiū!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Jūsų patirtis – panaši? Pasidalykite ja el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Sveikata“.