Leiskite mielieji tautiečiai pasisakyti paprastam žmogui apie tai, kaip „smagu“ būna šiomis dienomis, kai turi vieną ar kitą priklausomybę. Arba kai turi net keletą jų iškart! Kodėl „smagu“, paklausite? O gi dėl to, kad esi populiariausias ir labiausiai aptarinėjamas šiuo metu Lietuvoje! Tu tarsi žvaigždė – tave kviečia į žymiausias pokalbių laidas, kuriose atrandi bendražygių, buvusių „kolegų“ ir tie kolegos ne šiaip kokie prasčiokai, o visokios personos, kurias matei tik žurnalų viršeliuose, arba televizijoje.
Jos pasakoja apie savo kryžiaus kelius, apie tai kokiais klystekliais ir vieškeliais su buteliu rankoje vaikštinėjo. Ir tu atpažįsti save juose – juk ir tu ėjai su buteliu! „Mes vienodi!“ – šūkteli studijoje. Vienodi, nes ir tu jau nebegeri kurį laiką. Ir visai nesvarbu, kad gėrei dešimtmetį ar daugiau. „Tai buvo klaida. Dabar aš pasikeičiau, aš naujas žmogus“, – didelėm akim į ekraną rėži tautiečiams. Bet ar tikrai tai galim nurašyti ir pavadinti „klaida“? Aš turiu kitokią nuomonę.
Niekada nepalaikysiu tų, kurie kiaulės akimis ateina ir kiekvienam sutiktam pasakoja, kad buvo alkoholikas, bet dabar jau atsisakė taurelės ir vėl tapo normaliu žmogumi. Koks tu normalus žmogus, jei daugybę laiko praūliavojai, per gerklę prapylei pinigus ir dar gadinai sveikatą ne tik sau, bet ir aplinkiniams? Taip, kaip „chroniškas veidelis“ liks visam gyvenimui, taip ir tie pragerti metai neišnyks, spragtelėjus pirštais.
Bet kas labiausiai piktina, tai pagalbos prašymas – padėkit, paskatinkit. O kas skatina tuos, kurie negeria visą gyvenimą?
Bet menkos tos mano problemos, palyginus su tuo, kokia neteisybė ir kiek pinigų pasiglemš tie, kurie net nenori keisti savo gyvenimo būdo iš tų, kuriems būtina pagalba. Internetas pilnas šeimų, kurios turi didelių bėdų, kurioms tikrai reikia finansinės paramos. Įvairių ligų kamuojami vaikai negali pasveikti, nes vaistų valstybė nekompensuoja. Bet ta pati valstybė visada pabrėžia, kad gyvybė yra neįkainojama ir ramiai stumia milijoninės vertės projektus gelbėti alkoholikams. Mano manymu, absurdo teatras – ne kitaip…
Na, bet grįžkime prie to, kad labai „smagu“ būti alkoholiku. Prašvilpi visus pinigus, neleidi gyventi ramiai namiškiams, kenki ir ėdi aplinkinius ir dar sulauki dėmesio bei pagalbos. „Maldaujame, ateik, padėsim, užkoduosim, pagydysim, pavalgydinsim ir net įdarbinsim!“ – socialiai gailestingi politikai postringauja iš tribūnų. Na, taip, jiems taip apsimoka, juk ne kas kitas juos ir renka. Atveži rinkimų dieną visus, surinkęs nuo parduotuvės, po butelaitį „užfundyji“ ir prašau – balsų jau turi pakankamai į savivaldybės kėdutę. Ech... Mieli žmonės, ne iš vieno alkoholiko girdėjau – „jei pats nenorėsi nieko keisti, niekas nepadės“, tad būkim bent šiek tiek protingi ir palikim ramybėje tuos, kurie pasirinko degradaciją.
Ką aš galiu pasiūlyti? Pirmiausia, mažiau tos gyvenimo realijos iš degraduojančių tautiečių patvorių rodyti reikia per TV, o daugiau kultūros, švietimo, verslo, idėjų, inovacijų, teigiamo gyvenimo pavyzdžių. Draudimai? Ne, čia nepadės. Kodėl? Atsakau klausimu į klausimą – o ar rūkančiųjų sumažėjo, kai uždraudė reklamą, padarė amžiaus cenzą? Kaip „pešė“ vaikučiai pabiručiai, taip ir peša mokyklų ir daugiabučių kiemų pašonėse... Tad siūlau visiškai neremti degraduojančių ar jau pasiekusių dugną. Mano akimis, gėrimas nėra liga, tai pasirinkimas. Pasirinkai gerti – gerk. Bet nesigydyk už tuos pinigus, kurie buvo skirti išgelbėti vaiką nuo ligos, kurios jis nesirinko.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo nuomone? Papasakokite! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba čia.