„Naujųjų Pupyčių“ narė Neringa: gražūs žmonės turi privilegijų

 (60)
„Naujųjų Pupyčių“ narė Neringa Šiaudikytė didžiuojasi savo grupe – ji sako konkurencijos nejaučianti, tačiau pati savęs girti ir liaupsinti nemėgsta. DELFI Piliečio reporterei Gretai Kondrataitei ji atsakė į klausimus apie grožį, meilę ir laimę.
"Naujosios pupytės"
© Klubas.lt (J.Baliutavičiaus nuotr.)

- Tobuliausias tavo rytas...

- Kai mylimas vyras pažadina iš skanaus miego ir sako, jog pusryčiai jau ant stalo.

- Kiek valandų per parą miegi?

- Visaip būna. Kai būna įtemptas mokslų ar koncertų grafikas, pamiegoti lieka kelios valandos, bet vidutiniškai 7-8 valandos.

- Svarbiausius gyvenimo sprendimus priimi vadovaudamasi protu ar širdimi?

- Nors visada stengiuosi viską pasverti ir mano zodiakas – Svarstyklės – vis dėlto šiek tiek turi įtakos, vis tiek 70 proc. laimi širdis. Aš labai emocionalus žmogus.

- O ką veiki šiuo metu?

- Šiuo metu mokausi VDU istorijos ketvirtame kurse. Neseniai įsijungiau į senąjį rėžimą: sportas, repetcijos, ruošimasis koncertams. Spalio mėnesį bus mano pirmieji soliniai akustiniai koncertai, todėl darbo ir pasiruošimo šiuo metu išties daug.

- Kas tau gyvenime yra didžiausia dovana?

- Didžiausia dovana – šeima, mylimas žmogus bei mano talentas, kurį davė Dievas. Jo dėka turiu mėgiamą veiklą – dainavimą, kuris man yra ir darbas, ir gyvenimas, ir džiaugsmas.

- Geriausias būdas pailsėti?

- Nepersimiegojimas. Aplinkos pakeitimas, išėjimas į parką su šunimis, iškeliavimas į kitą šalį, bet tikrai nemiegojimas kiaurą parą ir gulėjimas prie televizoriaus.

- Ar turi kokį talismaną?

- Talismanas - papuošalas ant kaklo, kurį pamečiau vieno koncerto metu.

- O iš ko susideda tavo laimė?

- Mano laimės sudėtis - produktyvumas gyvenime, kai jauti, jog gyveni ne veltui. Mokaisi, dirbi, esi aktyvus,santykiai su šeima bei mylimu žmogumi geri - visa ši harmonija yra mano laimės sudėtis.

- Kas tau yra prabanga?

- Man nėra nieko prabangaus. Esu žmogus, kuris dirba, stengiasi, todėl kad ir kas bebūtų, sakau, jog to nusipelniau.

- Koks žmogus tau - autoritetas?

- Autoritetų gyvenime gali būti daug, todėl kad nėra idealių žmonių. Viena vertus, autoritetas – mama, kita vertus - Michaelas Jaksonas, bet iš tiesų man didžiausias autoritetas yra 10 Dievo įsakymų. Tai padeda man siekti aukščiausio - pirmiausiai būti geru žmogumi.

- Negalėtum gyventi be...

- Negalėčiau gyventi be muzikos, meilės ir aistros.

- Ar tau svarbūs laimėjimai?

- Taip, man svarbūs laimėjimai. Kiekvienas žmogus užsibrėžęs tikslą nori, kad jis būtų pasiektas ne 75 proc., o visu 100 proc.!

- Kaip manai, kodėl žmonėms reikalingos pergalės?

- Laimėjimai yra atpildas už įdėtą darbą ir paskata siekti dar aukštesnių laimėjimų ir pergalių. Tas jausmas toks saldus.

- Ar visada laimi tik geriausi?

- Kiekviename konkurse yra savų peripetijų. Titulas ne visada atneša tikrą laimėjimą. Tai dar labai priklauso nuo pačio žmogaus. Kartais laimėtojas laimi visu 100 proc., tačiau kartais, deja, ne.

- Kaip patekai į pramogų pasaulį?

- Viskas prasidėjo, kai atėjau dainuoti būdama ketverių. Vėliau - muzikos mokykla, didelės svajonės apie didžiąją sceną, tuomet pirmieji projektai, deja, ne soliniai, bet po to sekė didelės pastangos. Sudalyvavus „Lietuvos balse“ ir prisijungus prie skandalingų merginų grupės, manau, galiu sakyti, atsivėrė pramogų pasaulio durys.

- O kas apskritai paskatino tave rinktis muzikinį kelią?

- Manęs niekas neskatino. Pirmoje klasėje įstojau į muzikos mokyklą ir ją mečiau, nes nekenčiau grojimo. Po aštuonerių metų sugrįžau į ją. Amžius nesvarbu, svarbu noras. Manau, tai įgimta.

- Kuo norėtum būti, jeigu nebūtum dainininkė?

- Nėra tokios profesijos, apie kurią svajočiau. Vienintelė profesija man - buvimas dainininke. Galbūt viliotų verslas. Dabar sunku pasakyti. Šiuo metu scenoje daug dainuojančių, gražių, seksualių merginų.

- Ar su grupės „Naujosios Pupytės“ narėmis jaučiate konkurencija?

- Nejaučiame konkurencijos, nes, manau, Lietuvoje nėra daugiau kitos grupės, kuri turėtų tokį seksualų ir gražų konceptą ir būtų tokia skandalinga: mes turime savo terpę ir savo klausytoją.

- Ar graži mergina gyvenime turi privilegijų?

- Gražūs žmonės turi privilegijų. Kartais simpatiška šypsena sušvelnina pareigūnų širdis.

- Kuo tu išsiskiri iš kitų?

- Apie tai galėtumėte pakalbėti jūs. Nemėgstu savęs liaupsint ar girti.

- Kokią moterį laikai pavyzdžiu?

- Pavyzdžiu laikau veiklią, išsilavinusią, švelnią ir mylinčią moterį.

- Ar šiuo metu esi įsimylėjusi?

- Taip.

- Kaip manai, kuo skiriasi meilė nuo susižavėjimo?

- Tai kita jausmų stadija. Galbūt susižavėjimas - kuomet jauti labiau aistrą. Kai myli, myli su viskuo, su trūkumais ir privalumais, ir tai įtakos tavo jausmams nedaro. Be to žmogaus nebegali gyventi.

- Ką manai apie posakį, kad meilė trunka trejus metus?

- Esu girdėjusi. Manau, santykiams reikia nuolatinio augimo. Kai pradedi įsipareigoti, tada - kartu gyventi, tada pažadi vienas kitam meilę ir ja prisieki prieš Dievą. Tuomet vaikai. Kai gyveni 10 metų kartu kaip vaikinas ir mergina - nei parašo,nei žiedų, nei vaikų - man tokie santykiai atrodo neturintys ateities. Tai gyvenimas iš praktiškumo, susimetus. Vyras, kuris bijo prarasti savo moterį, nelauks dešimties metų, bet, žinoma, kiekvienas atvejis individualus.

- Ar gali pakomentuoti posakį „grožis išgelbės pasaulį“?

- Grožis, žinoma, kad išgelbės pasaulį! Nuo grožio dar nieks nenumirė, nuo to mums visiems bus tik labiau gera ir miela gyventi.

- Ar daug laiko praleidi prie veidrodžio ir kokias būtiniausias procedūras atlieki?

- Paprastą dieną praleidžiu daugiausiai 15 minučių. Tiek laiko užtenka susitvarkyti plaukus, pasidaryti dieninį makiažą. Ar galvoji apie tolimą ateitį? Taip, aš mąstau apie ateitį.

- Kaip tavo manymu reikėtų gyventi, kad gyvenimo pabaigoje galėtum pasakyti: „tai bent gyvenimėlis buvo!“?

- Nepraleisti šansų, kuriuos gyvenimas ne veltui tau siunčia, nes visada sakau, jog nieko be reikalo nebūna. Ir, žinoma, reikia būti pačiai atvirai ir teisingai sau, jog galėtum viskuo tinkamai pasimėgauti.

- Ar yra savybių, kurias savyje norėtum pakeisti?

- Taip, yra, bet tai paslaptis.

- Tiki likimu?

- Taip, tikiu.

- Gardžiausia pasaulio virtuvė tau yra...?

- Turkų.

- Kaip manai, ar svarbu gyvenime turėti kuo daugiau patirčių?

- Žinoma. Sukaupę patirtį galime ja pasidalinti ir kažkam padėti. Ir pirmiausia ta patirtis padeda tau pačiam...

- Palinkėjimas skaitytojams.

- Palinkėčiau išmesti pesimizmą, daugiau svajoti ir siekti svajonių išsipildymo. Patikėkit, visos svajonės išsipildo!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Savaitės „Baudos kvitas“: taisyklių nesilaikysiu, ką man pasakysi? (18)

Rubrika „Baudos kvitas“, kur publikuojami skaitytojų užfiksuoti KET pažeidimai, ir toliau laukia įspūdingų kadrų! Publikuojame geriausias, per visą savaitę skaitytojų siųstas nuotraukas ir vaizdo klipus. Juos galite peržvelgti bendroje galerijoje.

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje – vaismedžių sodas (5)

Viešojoje erdvėje dažnai girdime teiginį, kad šiuolaikinė mokykla – tai nuolat besikeičianti mokykla, antrieji mokinių ir mokytojų namai. Siekiant, kad tie namai būtų jaukūs, turi prisidėti visa bendruomenė.

Chalato kišenėje nešiota katė į namus atnešė džiaugsmą (39)

Kisiūnė – katė, kuri į namus atnešė daug juoko ir švelnumo. „Normalų“ vardą bandėme sugalvoti porą mėnesių, pasitelkę net aplinkinius žmones, tačiau nieko įspūdingo sugalvoti nepavyko ir ji tapo tiesiog Kisiūne.

Lietuvos vairuotoją nustebino orai Lenkijoje: nufilmavo sniegą (5)

Piktinatės, kad pavasaris niekaip neateina? Lietuvoje orai bent jau geresni nei Lenkijos pietvakariuose – pasak DELFI skaitytojo Almanto, penktadienio rytą ten kaip reikiant snigo. Šį vaizdelį skaitytojas nufilmavo ir pasidalijo juo su DELFI Piliečiu.

Namuose du katinai atsirado netikėtai: kai siautėja, atrodo, kad turime penkis (18)

Būna žmonės, kurie nusprendžia įsigyti augintinius, tada kruopščiai renkasi ir viską apgalvoja. Kažkada ir aš tokia buvau. Ir tai – labai sveikintinas požiūris. Tačiau kartais viskas nutinka kiek kitaip. Visam laikui atsisveikinusi su savo kalyte, su mumis gyvenusia 13 metų, po kelių mėnesių visiškai netikėtai ir neplanuotai sutikau prie ligoninės atklydusią katę.