- Kaip šiuo metu jautiesi?

- Jausmas dvejopas. Iš vienos pusės – džiaugsmas, kad laimėjau, iš kitos – rūpestis dėl kito etapo - dalyvavimo „Mis Pasaulis“ konkurse. Ši atsakomybė neramina. Noriu Lietuvai atstovauti deramai.

- Ar tikėjaisi pergalės? Ką ji tau reiškia?

- Kiekvieną darbą, kurio imuosi, stengiuosi atlikti kaip galėdama geriausiai. Pergalė man reiškia įdėtų pastangų įvertinimą, žmonių pasitikėjimą ir palaikymą. Dalyvavimas konkurse buvo mano svajonė – dar vienas savęs išbandymas nauja patirtimi. Tiesiog tikėjau ta savo svajone. Pergale laikiau, kai iš 200 pretendenčių buvau atrinkta į 50-tuką, vėliau, kai patekau į 15 finalininkių būrį. Įdomių, gražių merginų būryje nesijaučiau pranašesnė. Tiesiog šį kartą sėkmė man buvo palankesnė. Pergalė, manau, yra įsipareigojimas tai, ką užsibrėžei daryti, stengtis atlikti geriausiai.

- Gyvenimas keisis. Ar nebijai?

- Manau, atsiras daugiau įsipareigojimų, atsakomybės, tačiau to nebijau, bet priimsiu tai, kaip naujus iššūkius ir pareigą. O gyvenimo kaita neišvengiama. Žmogus taip pat privalo keistis ir tobulėti.

- Tavęs laukia pasaulinio lygio konkursas. Ar džiaugiesi, kad atstovausi Lietuvai?

- Žinoma, džiaugiuosi ir labai didžiuojuosi, kad atstovausiu savo šaliai, bet taip pat suprantu, jog tai didelė atsakomybė ir įsipareigojimas.

- Ar tavo antroji pusė tave visuomet palaiko?

- Turiu supratingą, tolerantišką ir protingą draugą, kurio palaikymas man labai svarbus.

- Kaip manai, ar tau nelipdo kvailos blondinės etiketės?

- Galiu nuliūdinti tiek internetinius komentatorius, tiek mėgėjus klijuoti įvairias etiketes, kad jų komentarų neskaitau.Vertinu kitus ir save pagal atliktus darbus, pasiekimus, poelgius. Puikiai baigiau mokyklą. Esu ketvirto kurso teisės studentė, kryptingai siekiu savo užsibrėžtų tikslų gyvenime, esu laimėjusi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Povilo Varanausko premiją už aktyvią pilietinę poziciją, puikius mokslo bei meninės raiškos pasiekimus, mokyklos, rajono ir šalies garsinimą, todėl, manau, kad ir blondinės, jeigu jos nekvailos, gali garsinti mūsų šalį (šviesiaplaukė, beje, ir mūsų prezidentė, manau, ji puikiai tvarko valstybę). Tvirtinu savo valią ir ištvermę tarnaudama krašto apsaugos savanore.

- Kokių turi fobijų?

- Visada nerimauju dėl mylimų žmonių, savo artimųjų, draugų, kai jiems nesiseka, ar „sergu“, kad jiems sektųsi, tačiau tų jausmų fobijomis nepavadinčiau. Tai, manau, paprasčiausias žmogiškumas.

- Penki dalykai, kurių apie tave niekas nežino?

- Manau, esu pakankamai atvira, todėl kažkokių ypatingų paslapčių neturiu.

- Mėgstamiausia virtuvė?

- Saikinga lietuviška. Tačiau pasimėgauti kitų tautų patiekalais visada įdomu.

- Svajonių šalis?

- Turiu svajonę aplankyti daugybę šalių, šiek tiek jau esu pakeliavusi, tačiau tikriausiai esu netipiška lietuvė sakydama, kad jaučiu nenumaldomą trauką Lietuvai. Plaukiodama baidarėmis susisiekiančiais Ignalinos krašto ežerais, vasarodama Palangoje, plaukdama valtimis Merkiu, lankydamasi Kryžių kalne ir būdama kitose mano širdžiai pamėgtose vietose, pamėgau savo kraštą ir kiekvieną vasarą vis pavyksta atrasti kokį nuostabų Lietuvos kampelį.

- Koks tavo hobis?

- Sunku būtų įvardinti kokį vieną pomėgį, nes mėgstu daug dalykų. Su malonumu skaitau knygas. Kai yra įkvėpimas, kuriu papuošalus. Mėgstu lankytis teatruose, koncertuose ar parodose, žiūrėti filmus. Patinka ir aktyviai leisti laiką. Įdomu keliauti, važinėtis dviračiais.

- Mėgstamiausia daina, knyga, filmas?

- Kai jaudinuosi ar kas nors nesiseka, visada niūniuoju sau Bob Marley dainos „Don‘t worry be happy“ žodžius. Labai stropiai skaitydavau visą mokykloje privalomą literatūrą, nes buvau tipška moksliukė, bet ilgiausiai atsimenu Jostein Gaarder „Sofijos pasaulį“.

Stengiuosi pasižiūrėti tiek naujus, tiek senus apdovanojimus pelniusius filmus, tačiau yra keli, kurie sujaudino giliau . Nors juos žiūrėjau senokai, išliko atminty. Tai „Juodoji gulbė“, Marko Hermano „Berniukas dryžuota pižama“ ir Romano Polanskio „Pianistas“.

- Kaip manai, ar konkursas „Mis Lietuva“ tau davė kokios patirties?

- Taip, be abejo, įgijau daugiau pasitikėjimo savimi, sceninės patirties. Profesionalų komanda mokė mus makiažo gudrybių, judėjimo podiumu taisyklių, ritmiško šokio. Buvau sužavėta savo srities meistro Juozo Statkevičiaus suknelių kolekcija, džiaugiausi galimybe vieną jų vilkėti.

- Koks, tavo nuomone, yra laimingas žmogus?

- Manau, kad laimingas žmogus - ne tas, kuris turi viską, o tas, kuris džiaugiasi tuo, ką turi, sugeba mėgautis paprastais dalykais, mylėti ir padėti kitiems.

- Palinkėjimas skaitytojams.

- Norėčiau palinkėti niekada nesustoti ieškoti naujų kelių, kelti sau naujų tikslų ir uždavinių. Nepasiduoti, kai nepavysta jų įgyvendinti.