Namuose atsiradę šuneliai – tobulas derinys

 (6)
Pepsis pats norėjo būti mūsų naujuoju šeimos nariu. Kai atvažiavome aplankyti giminių, mus iškart pasitiko mažas, didelėmis ausimis, piktai amsintis šuniukas. Tos ausys mus visus iškart sužavėjo. Jis buvo kaimynų našta, jie nebesusitvarkė su viską graužiančiu, lojančiu ir neklausančiu šunimi. Ir kai tik pamatė, kad mes juo susidomėjome, iškart pradėjo šaukti: „ar nenorite šio šuns, mes atiduodam, tik paimkit, primokėsim, jei dar reikia, nes vis tiek vešim į mišką“.
© G. Rastokaitės nuotr.

Taigi, kol svečiavomės pas gimines, vis galvojome, ar tikrai mes norime naujo augintinio, bet palikti jo čia irgi nesinorėjo, kai mums papasakojo, kad šuniukas laikomas kelias dienas uždarytas sandėlyje be maisto ir vandens, o kai pridaro balučių, būna mušamas...

Ilgai galvoję nusprendėme, kad nereikia naujo šuns, bet kai tik atidarėme automobilio dureles, jis tik pribėgo, op, ir įšoko, atsisėdo ant sėdynės ir savo žavingomis akytėmis vizgindamas uodegą žiūrėjo į mus lyg sakymas – „tai ką, važiuojame namo?“. Mes neatsispyrėme tokiam žvilgsniui ir dabar jau dvejus metus gyvename kartu ir taisome jam senųjų šeimininkų įvarytas baimes. Nors jis neveislinis, bet turi urvinio šuns kraujo – kieme duobių tikrai netrūksta.

Deilos istorija, manau, labai panaši į kitų. Vieną vakarą naršydama internete pamačiau „Nuaro“ skelbimą apie naujų namų ieškančią jorkšyro terjero mišrūnę. Mamos mėgstamiausia veislė buvo jorkšyro terjeras ir ji visada apie jį svajodavo, tad greitai suradau numerį, nuėjau pas mamą ir sakau: „skambink, mūsų laukia tavo svajonių šuo“. Nors jau buvo devinta valanda vakaro, o skambinti buvo parašyta tik iki septintos, vis tiek bandėme prisiskambinti ir mums pavyko.

Sutarėme, kad pažiūrėti atvyksime devintą valandą ryto, nes tada jie pradeda darbą, bet mes prie vartų laukėme jau pusę devynių. Pagaliau pamatėme atvykstančią mašiną. Mus pasitiko draugiškai nusiteikusi moteris, nusivedė į vidų, atidarė duris, o ten mažas plaukų kamuoliukas šoko mums tiesiai į glėbį ir pradėjo laižyti rankas ir veidą. Nors ji mus matė pirmą kartą savo gyvenime, bet pasitiko kaip seniausius šeimininkus. Visko išklausinėję nutarėme, kad tai bus dar viena nauja šeimos narė. Kelionė namo buvo lengva, ji gulėjo man ant kelių ir ramiai miegojo.

Pradžioje buvo sunkoka, nes ji visiškai nedraugavo su Pepsiu, turėjome juos laikyti atskirai, nes Pepsis labai norėjo apuostyti ir išsiaiškinti, kas tai per nauja būtybė, o Deila bėgdavo slėptis arba kandžiodavosi. Galvojau, nejau taip ir reikės visą laiką juos laikyti atskirai? Bet vis dažniau leisdavome jiems padraugauti, pradėjome kartu juos vedžioti, pamažu Deilai pyktis išblėso ir dabar jie patys geriausi, neišskiriami draugai.

Nors jų charakteriai visiškai skirtingi – Pepsis su neišblėstančia energija, patrakęs šuo, o Deila rami, paklusni kalytė – juos kartu sudėjus, išeina vienas tobulas šuo!

Startuoja projektas „neBrisius.lt“! VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradeda analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu bus fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Pirkėjas papasakojo, kaip viskas vyko sekmadienį Mindaugo „Maximoje“ (8)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio incidento liudininku. Jį nustebino parduotuvės darbuotojų reakcija.

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (164)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant, atrodo, jau saugių žaidimų įrenginių, pasisupo ir karusele prie kavinės „Sugarmour“ Vasaros Rezidencijos.

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (79)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (133)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.