Mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursas. Laiškas iš Los Andželo arba 12 tūkst. metrų virš žemės

Mieli skaitytojai, rašau Jums, tiesiogine to žodžio prasme, iš oro. Šiuo metu skrieju danguje ir esu kažkur viduryje Europos. Mano lėktuvas pakilo iš šaltosios ir ežeringosios Suomijos, o jei sėdėčiau ant lėktuvo sparno, tikrai nušalčiau pirštų galus, nes temperatūra lauke nei daug, nei mažai – apie 80 laipsnių žemiau 0, bet juk 12 km aukštyje tai normalu.
© Autoriaus nuotr.

Lėktuvas pakilo 14.20 val. vietos laiku, bet pro langą regiu saulėlydį, kuris, kad ir kaip tai gali būti keista, lydės mane visą kelią per 10 laiko juostų. Galbūt tai savotiška kelionė laiku? Ironiška, kad tai įmanoma tik danguje.

Šįkart mano kryptis — JAV, o šalį pasieksiu praskriejus tūkstančius kilometrų ir pakeitus net 3 lėktuvus. Mano maršrutas — Vilnius, Helsinkis, Niujorkas, Los Andželas, tačiau ilga kelionė man labiau džiaugsmas, o ne nuovargis, nes skridimas lėktuvu visada pradžiugina dėl daugelio priežasčių: juk danguje visada pamatysi saulę, o nauji ir besikeičiantys vaizdai pro langą kiekvieną kartą stebins vis labiau, ar tai būtų kalnai, ar besimainantys debesys, ar įvairių spalvų jūros, ar nuostabūs saulėlydžiai, ar audros su žaibais ir jų matymas ne pakėlus galvą į dangų, bet nuleidus žemyn.

Viena gražiausių akimirkų, patirta skrendant lėktuvu – nusileidimas Los Andžele. Pro lėktuvo langą žiburėliai žibėjo ne tik danguje, bet ir žemėje, o labiausiai išsiskyrė tūkstančiai namų su kalėdinėmis lemputėmis. Niekada nemaniau, kad filmuose regėti kalėdinių filmų vaizdai su iš dangaus besimatančiomis mirksinčiomis lemputėmis iš tiesų buvo tiesa, o ne režisierių sumaketuotas vaizdas. Taigi, pasirodo, jog net iš 2000 m aukščio galima pamatyti mirksinčius, lemputėmis papuoštus namus.

Antra dalis: nuo šalčio nepabėgau

Niekada nemaniau, kad subtropinėje laiko juostoje gali būti taip šalta kaip čia, nors ir apvalus nulis pasikeitė pliusine temperatūra, siekiančia 17 laipsnių, jaučiu žvarbumą. Naktį temperatūra čia nukrinta daugiau nei 10 laipsnių, o net pačiai Kalifornijai nebūdingas stiprus vėjas ypač įsismarkauja šiomis dienomis, tad tikrai nejaučiu, kad pabėgau nuo šalčio, turbūt jis seka mane iš paskos ir su mano skrydžiu atėjęs nedings, kol vėl nepakilsiu.

Trečia dalis: truputį apie atstumus

Vienas labiausiai nustebinusių dalykų yra dideli atstumai, nes nuvažiuoti iš miesto taško A iki taško B, pavyzdžiui, iš Pasadenos, kur gyvenu aš, į Los Andželo verslo rajoną ar Holivudą yra tas pats, kas nuvykti iš Vilniaus iki Kauną su keliomis spūstimis pakeliui. Tad ne tik maisto porcijos, bet ir visi kiti dydžiai čia gerokai didesni, nei gali tikėtis.

Ketvirta dalis: kalėdinės nuotaikos

Šiandien (tekstas rašytas anksčiau – DELFI) teko apsilankyti viename Los Andželo rajonų. Jame esanti flora ir fauna per daug nenustebino, kultūrinį šoką jau buvau išgyvenusi oro uostuose ir lėktuvuose, didesnis šokas buvo matyti palmes vietoje eglučių. Žinoma, juokauju, elgučių yra ir čia ir jos tikrai gražios, tačiau man dar iki šiol keista matyti kontrastą — papuoštas palmes, žaliuojančius subtropinio klimato augalus ir vienintelę eglutę, kuri visiškai netinka prie visos ją aplinkos. Vis dėlto kalėdinis bumas gajus ir čia, visi kaip išprotėję simuliuoja Kalėdų senelius ar senutes ir ieško dovanų, tad net pirmadienį susirasti, kur pasistatyti mašiną, yra sunku.

Amerikoje esu jau ne pirmą kartą, tačiau visada ji nustebina kažkuo nauju, nors daugelis laiko šią šalį svajonių šalim, tačiau kuo daugiau jos matai, tuo labiau pasiilgsti Lietuvos ir gimtojo Vilniaus, kuriame gyventi yra kur kas patogiau, linksmiau ir smagiau. Žmonės Amerikoje gyvena skiriami didelių atstumų, net nuvykimas iki artimesnio prekybos centro, o tuo labiau iki vietos, kur galima linksmiau praleisti laiką, tampa vis komplikuotesnis.

Europa mane visada labiau žavi savo išskirtine, tik tam tikrai vietai būdinga savita kultūra, architektūra ar istorija. Čia daugiau maišaties, kuri galbūt nėra tokia ir bloga, juk kiekvienas viską vertina savaip. JAV yra savita šalis, kažkuo ypatinga, tačiau kuo toliau, tuo labiau manau, jog ji nebėra svajonių vieta, Vilnių tikrai myliu labiau...

2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas – keturioliktas straipsnis konkursui.

Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (40)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (90)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.

Rainiukui neliko vietos buvusių šeimininkų namuose ir širdyje – vėl ieško namų (12)

Tokius pagalbos prašymus dėti sunkiausia, nes net nežinai nuo ko pradėti ir kaip rašyti, kad prisibelstum į kažkieno širdį.

Sunervino neaiški tvarka: dėl tokios bilietų pardavimo gudrybės noriu įspėti kitus (96)

Šios publikacijos tikslas yra įspėti studentus bei moksleivius apie važiavimo bilietų nuolaidų gudrybes.

Karštąjį savaitgalį laiką leido Bernardinų sode – viešajame tualete sulaukė netikėto prašymo (88)

Karštą šeštadienio popietę išsiruošėme su savo pirmagimiu kūdikiu, kuriam dabar yra 3 mėnesiai, pasivaikščioti po Bernardinų sodą Vilniuje.