Kur dingsta anksčiau dovanoti elektroniniai prietaisai? Ar mes žinome, kur turėtume „išmesti“ pasenusį, nebemadingą elektroninį aparatą? Vėlgi kreipiausi į bendraamžius. Atsakymai būtų tokie: 1) atiduoda jaunesniems giminaičiams arba seneliams, 2) tiesiog padeda į stalčių, 3) parduoda internetinėse parduotuvėse ir kita.
O gal reikėtų senus telefonus kaupti muziejuje? Pavyzdžiui, mūsų mokyklos muziejuje eksponuojami tokio senumo ir didumo skaičiuotuvai, kompiuteriai, filmų projektoriai, kad primena dinozaurų laikus. Bet vis dėlto, kur turėtų nukeliauti nebenaudojama elektroninė technika? Siūlau paklausyti pasakos...
Gyveno kartą parduotuvės vitrinoje trys telefonai. Du nauji, žvilgantys ir tokie jau labai išmanūs, trečias – nebemadingas, valdomas mygtukais. Kol niekas jų nepirko, gulėjo sau per dienas telefonų parduotuvėje ir keitėsi informacija. Tačiau vieną dieną jų likimas pasikeitė visiems laikams.
Į parduotuvę įžengė turtingas ponas ir nesiderėdamas nupirko du išmaniuosius telefonus (juk artėja šventės). Senelis labai nusiminė iškeliavus jo bičiuliams. Bet telefonui nereikėjo ilgai liūdėti. Tos pačios dienos vakarą jį įsigijo senyva moteris. Ji džiaugėsi savo pirkiniu, nes ilgai juo naudojosi. Bet vieną popietę senukas telefonas nusilpo, pavargo ir sugedo. Moteriškė kas vakarą klausėsi žinių, tad puikiai žinojo, ką reikia daryti su sugedusiais elektroniniais prietaisais. Ji nunešė telefoną į EPA atliekų surinkimo vietą. Ten prietaisas ramiai gulėjo tarp kitų sugedusių ir sugadintų telefonų. Jie laukė, kada bus perdirbami ir galės įgiję naują išvaizdą ir paskirtį keliauti pas kitus šeimininkus.
O turtingasis ponas vieną telefoną pasiliko sau, o kitu pradžiugino dukrą. Turtuolis kelias savaites pasinaudojo pirkiniu, o sužinojęs, kad atsirado naujesnis modelis, nuskubėjo jo pirkti. Nežinodamas, kaip atsikratyti ankstesnio ragelio, tiesiog išmetė jį į krūmus, kai vedžiojo šunį. Vargšas telefonas senoje žolėje dūlėjo daugiau nei mėnesį... Jis pats jautė, kaip iš jo vidurių pamažu skverbiasi nuodingos medžiagos ir nuodija žemę, ant kurios guli. Telefonas prisiminė, kad savyje turėjo gyvsidabrio, švino, kadmio, arseno ir kitų „malonių“ chemikalų. Pasklidę gamtoje, jie užteršia požeminius ir paviršinius vandenis, atmosferą, kenkia augmenijai ir gyvūnams. O vėliau per orą, vandenį, maistą patenka į žmonių organizmus ir gali sukelti įvairių negalavimų, pradedant galvos skausmu ir pasunkėjusiu kvėpavimu, baigiant genetinėmis ligomis ir vėžiu... Juk tai labai baisu! Reikėtų ką nors daryti! Bet ką?... Bejėgis, nors ir išmanus, telefonas taip ir liko šlapioje žolėje...
Turtuolio duktė savo telefoną saugojo, bet vieną dieną jis netyčia išslydo iš rankų ir nepataisomai sugedo. Laimei, mergina žinojo, kad Kauno šv. Pranciškaus mokykloje vyksta projektas „Rūšiuojam!“ Paklausinėjusi mokytojų L. Žiemienės ir L. Perminienės, ji sužinojo, kad per vienerius metus mokyklos bendruomenė surinko 3 šaldytuvus, 2 skalbimo mašinas, 8 televizorius, vieną elektrinę viryklę, keletą mikrobangų krosnelių, kompiuterių, spausdintuvų, be abejo, kelias dešimtis nebenaudojamų telefonų ir dar nemažai kitų elektrinių buities prietaisų. Už surinktas atliekas – 14 kilogramų baterijų ir 839 kilogramus elektros įrangos – mokyklos biblioteka įsigijo nemažai naujų knygų.
Šįmet projektas vėl tęsiamas. Aleksoto gyventojai pratinami rūšiuoti nebereikalingus daiktus, mąstyti apie ekologiją. Taigi mergina žinojo, kur atsidurs jos sudaužytas telefonas. Kitą kartą ir savo tėveliui patars, kad su atliekomis reikia elgtis labai atsakingai: sugedusius ir nenaudojamus elektronikos prietaisus būtina nunešti į elektros ir elektroninės įrangos prekybos vietas, savivaldybių stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles arba į EPA atliekų surinkimo vietas. Štai tokia turėtų būti laiminga pasakos pabaiga.
Taigi, mieli bendraamžiai, kai rašote laiškus Kalėdų seneliui, pagalvokite, ar tikrai prašote telefonų, nes jų žūtbūt reikia? Žinoma, be jų šiais laikais neįsivaizduojame savo gyvenimo, bet gal dažniau bendraukime gyvai su draugais ar artimaisiais, nes tokio ryšio neatstos SMS ar komentarai internete. Nenorėčiau, kad nutiktų taip, kaip vieno parduotuvėje nugirsto pokalbio herojui. Pagyvenęs vyriškis pardavėjai pasiguodė, kad turi net du telefonus, tik nėra kam paskambinti...
2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas –30 straipsnis konkursui.
Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.