Susiuvo netikrais siūlais
Afrikoje vienai moteriai po cezario pjūvio susiūta vieta supūliavo, išsivystė infekcija. Ir tik po to paaiškėjo, kad operacijai buvo naudoti padirbti medicininiai siūlai. „Aš turėjau grįžti į ligoninę ir gydytis", – teigė pacientė BBC naujienų tarnybai.
Specialistai mano, kad pasaulio mastu suklastotų vaistų vertė gali siekti net 75 bilijonus dolerių (apie 70 bilijonų eurų) kasmet. Pavyzdžiui, Ganos maisto ir vaistų tarnybos duomenimis, šalyje bent trečdalis vartojamų vaistų – netikri.
Thomas Amedzro iš Ganos maisto ir vaistų tarnybos sakė, kad daugelio tokių medikamentų pakuotės ir išvaizda yra beveik identiški, lyginant su originalu, ir paprasta akimi atskirti neįmanoma.
Falsifikuotų – 1 proc.
Šiai minčiai pritartų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros asistentas, dėstytojas Mykolas Aniūnas. Jo nuomone, Lietuvoje yra gana griežta vaistų kontrolė ir čia padirbtų vaistų arba nėra, arba jų labai mažai.
„Tačiau žmonės falsifikuotų vaistų gali įsigyti internetu, todėl vertėtų būti budriems“, – perspėjo M. Aniūnas.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad nereikia painioti padirbtų vaistų ir nelegaliai įvežtų į šalį. Pastaraisiais dažnai turguose prekiauja garbaus amžiaus moterys, siekdamos prisidurti vieną kitą eurą prie pensijos.
„Bet kokie padirbti vaistai daro žalą organizmui. Jos dydis priklauso nuo to, kokios paskirties vaistą vartosime“, – pažymėjo farmacijos specialistas M. Aniūnas.
Apie 1 proc. Europos šalyse parduodamų vaistų yra falsifikuoti. Šis skaičius gali atrodyti labai mažas, bet atsižvelgiant į žemyno dydį galime suprasti, kad vis dėlto 1 proc. yra gana daug. Išvengti padirbtų vaistų ir taip apsaugoti savo sveikatą galime pirkdami vaistus iš patikimų šaltinių.
Klastoja ir receptus
Afrikoje, siekiant užkirsti kelią padirbtiems vaistams ir medikamentams, rengiamasi įvesti naujovę.
Numatoma, kad ant kiekvienos pakuotės bus speciali nutrinama vieta, po kuria slėpsis unikalus kodas. Jį išsiuntus nemokama sms žinute, paaiškėtų, ar vaistas tikras.
Farmacininkas M. Aniūnas teigia, kad tokia praktika Lietuvoje ir ES pasiteisintų taikoma tik brangiems patentiniams vaistams. Generiniams tai būtų per brangu. Ši sistema padidintų pigesnių vaistų kainą ir tai sukeltų priešingą efektą, nei norima.
Nors Lietuvos rinka palyginti maža padirbtiems vaistams, tačiau ir pas mus atrandama būdų, kaip gauti gydytojo nepaskirtų vaistų. Vienas tokių – receptų klastojimas. Vaistininkai teigia, kad kartais netikri receptai atrodo kaip originalūs ir juos sunku atskirti. Dažniausiai tokiu būdu norima įsigyti psichotropinių vaistų siekiant svaigintis. Mat dalis tokių vaistų yra pigesni negu narkotikai, galima be baimės juos vartoti viešose vietose.
Nuo ketvirtojo praėjusiųjų metų ketvirčio pradėjęs veikti elektroninis receptas, tikimasi, visiškai panaikins galimybę klastoti receptus. O iki tol, kol įsitvirtins toks receptų rašymo būdas, belieka pasikliauti akylais vaistininkais.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas – tryliktasis straipsnis konkursui.
Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.