Miesto šventė – ryškus saulės blyksnis Plungėje

 (1)
Savaitgalį Plungės miestą džiugino ne tik puikus oras, gausybė renginių, įvairių svečių, bet ir du grandioziniai, didžiulio visuomenės susidomėjimo sulaukę projektai: Žemaitijos regiono dainų šventė ir XIII-asis respublikinis pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalis.

Plungės miesto šventės atidarymą skelbė Žemaitijos regiono dainų šventė, kurią Plungės kultūros centras organizavo, siekdamas prisidėti prie Lietuvos dainų šventės išskirtinių tradicijų puoselėjimo, Plungės kultūrinio savitumo užtikrinimo bei kunigaikščių M. Oginskio ir K. Oginskio muzikinių tradicijų tąsos.

Dainų šventėje dalyvavo geriausi Žemaitijos chorai iš Mažeikių, Telšių, Rietavo ir Plungės. Kartu su dainų šventės chorais bendras dainas atliko išskirtinio balso savininkė, televizijos projekto „Lietuvos talentai“ antros vietos nugalėtoja Bjelle. Žemaitijos regiono dainų šventėje dalyvavo ir nepamirštamas šokių kompozicijas dovanojo daugiau nei 400 šokėjų, tarp kurių - Plungės kultūros centro liaudiškų šokių ansamblis „Suvartukas“, šokių kolektyvai iš Šiaulių, Žlibinų, Gargždų, Mažeikių ir Telšių. Šventės dalyviai liaudies šokiu ir daina džiugino visus plungiškius ir miesto svečius, o populiariosios muzikos gerbėjams liūdėti neleido pats Edmundas Kučinskas.

Tą pačią birželio 15 dieną, nuo 15 valandos Plungėje jau XIII kartą vyko respublikinis pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalis. Orkestrų muzika Plungėje kaip niekur kitur skamba ypač iškiliai, juk būtent čia kunigaikščių Oginskių rūmuose tokia muzika pradėjo skambėti pirmiausiai Lietuvoje. Plungės kultūros centras, tęsdamas kunigaikščių Oginskių muzikines tradicijas, kas dvejus metus organizuoja respublikinį pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalį ir tai yra vienas didžiausių ir reikšmingiausių renginių, garantuojančių Plungės miesto kultūrinį išskirtinumą. Šiais metais orkestrų festivalyje dalyvavo net 10 orkestrų, kuriuose grojo per 400 muzikantų.

Festivalio metu visi orkestrai atliko solines programas bei jungtinį repertuarą ir dainų popuri pagal Ž. Žvagulio populiariausius kūrinius. Šis kūrinys dainuojant pačiam Žilvinui Žvaguliui ir grojant daugiau nei 400 orkestrų muzikantų Lietuvoje skambėjo pirmą kartą. Tarp pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalio dalyvių buvo Lietuvos Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras, Pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“, Pučiamųjų instrumentų orkestras „Aukštyn“, orkestrai iš Plungės, Telšių, Platelių, Skuodo bei Sedos. Orkestrų muzikines programas sustiprino ir bendros orkestrų, choreografinių grupių kompozicijos.

Visos Plungės miesto šventės metu vyko daugiau nei dvidešimt pačių įvairiausių ir kiekvieno skonį atitinkančių renginių: nuo tradicinės tautodailės ir amatų mugės, iškilmingos ir visų taip laukiamos įspūdingos šventinės eisenos, iki įvairiausių sporto varžybų. Miesto šventę birželio 16 dieną vainikavo Plungės rajono seniūnijų pasirodymai bei vienos profesionaliausių Lietuvos muzikinių grupių „El Fuego“ koncertas.

Plungės miesto šventėje svečiavosi ir oficialios delegacijos iš Vokietijos, Norvegijos, Švedijos, Čekijos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos. Šventės organizavimu ir įgyvendinimu džiaugėsi ne tik šventės žiūrovai, bet ir gausus dalyvių būrys, o tai didžiausias ir svarbiausias įvertinimas šventės organizatoriams, kurie ir toliau stengsis, kad Plungės miesto šventė taptų neatsiejama ir kiekvieno plungiškio labiausiai laukiama, kasmetine švente.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (31)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (119)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (42)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (95)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.

Rainiukui neliko vietos buvusių šeimininkų namuose ir širdyje – vėl ieško namų (13)

Tokius pagalbos prašymus dėti sunkiausia, nes net nežinai nuo ko pradėti ir kaip rašyti, kad prisibelstum į kažkieno širdį.