Merginos išpažintis: tik dabar supratau, kad nebežinau, kas esu

 (7)
Turbūt pagalvosit, jog tai – dar vienas, bereikšmis paauglio skundas, neturintis prasmės ar tikslo. Tačiau, tai – istorija, kurią norėčiau, kad perskaitytų kuo daugiau žmonių.
© Shutterstock nuotr.

Taigi, man 18, neseniai baigiau mokyklą. Nežinau, kas buvo tas kertinis akmuo mano gyvenime, kuris jį taip tragiškai pakeitė. Turbūt reikėtų sugrįžti į mokykla, į kokią 8 klasę, kuomet jauna mergaitė su didelėmis susidomėjusiomis akimis ir glėbiu pasiryžimo pakeitė mokyklą.

Tą mergaitę pasitiko ne šilti žodžiai ir nauji draugai, nuotykiai ir kitos linksmybės, o patyčios, užgauliojimai tiek mokykloj, tiek internetinėje erdvėje. Tada, tikriausiai ir dužo, tos svajonės, norai ir gyvenimo siekiai. Ta mergaitė, nuo 8 iki 12 praktiškai neturėjo draugų, tai sudarė puikias sąlygas jai užsiauginti ganėtinai storą odą žmonių žodžiams ir patyčioms.

Pamažu ta mergaitė augo nuolat patirdama stresą, spaudimą nežinia kam, lyg vaikas, kuris išgąsdintas griausmo, bijojo išeit į kiemą žaisti visą savaitę. Ji augo, kartu su ja augo ir jos savarankiškumas. Ją vijosi nepasitikėjimo žmonėmis ir savimi problemos. Taigi, reziume – iš to išaugo visai neblogas 21 a. „kokteilis“: tipiška paauglė, bandanti įtilpti į visuomenės nustatytus rėmus, atrodyti „kaip visi“, žmogus, nepasitikintis savimi, mąstantis ir besielgiantis taip, kaip dabar „madinga“.

Taigi, mokyklos nebėra. O kas dabar? Tik dabar supratau, kad nebežinau, kas esu. Kažkada buvę pradinių klasių draugai bei mokytojai dabar klausia: „ar tikrai čia tu?“, „Jūs man kažkur matyta“. O ko ir galima tikėtis, kai iš to nekalto mažo vaiko išaugo mergina, persidažiusi plaukus visiškai priešinga spalva, neišeinanti į gatvę prieš tai nepasėdėjusi valandos prie veidrodžio dažydamasi tam, kad įtiktų kitiems žmonėms, visada mąstanti, ką pasakyti ar padaryti, kad tai butų priimtina kitam žmogui.

Ši panelė, dabar stebisi, kaip jos gyvenime niekas nevyksta, kaip ji už nieką pastaruosius 12 metų nekovojo. Ši panelė, pabėgusi iš mokyklos, kvailų bei vaikiškų nusistatymų bei tamsių koridorių, dabar žingsnis po žingsnio bando atrasti save, suprasti, kas ji yra ir eiti savo keliu...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti savo nuomone ar mintimis? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (37)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (83)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.

Rainiukui neliko vietos buvusių šeimininkų namuose ir širdyje – vėl ieško namų (12)

Tokius pagalbos prašymus dėti sunkiausia, nes net nežinai nuo ko pradėti ir kaip rašyti, kad prisibelstum į kažkieno širdį.

Karštąjį savaitgalį laiką leido Bernardinų sode – viešajame tualete sulaukė netikėto prašymo (81)

Karštą šeštadienio popietę išsiruošėme su savo pirmagimiu kūdikiu, kuriam dabar yra 3 mėnesiai, pasivaikščioti po Bernardinų sodą Vilniuje.

Konsultantei trūko kantrybė: anūkai, padėkite seneliams pirkti elektroninėse parduotuvėse (123)

Rašau visų internetinių parduotuvių konsultantų vardu. Blogų klientų pasitaiko visur, bet ryški tendencija privertė išskirti vieną labai konkrečią grupę – pensijinio amžiaus žmones.