Mėnuo be grynųjų: antroji savaitė

 (33)
Naujieji metai tradiciškai prasideda su įvairiais pasižadėjimais sau. Eksperimentas mokant tik kortele tapo pretekstu vieną tokių pasižadėjimų įgyvendinti: sudaryti savo metinį biudžetą. Tikslas - numatyti bent jau didžiausias metų išlaidas ir joms iš anksto pasiruošti.
© A.Stackevič nuotr.

Kaip gruodžio šventės maloniai nustebina šventine nuotaika, papuošimais, poilsio dienomis ir gardumynais, taip sausis pritrenkia liūdna žinia: viskas, skanumynų ir dovanų laikas baigėsi, o sąskaitos už šį ilgą mėnesį atrodo ilgesnės nei įprasta.

Dar sunkiau grįžti prie normalaus pajamų ir išlaidų balanso, ypač, kai prieš šventes leidai sau šiek tiek daugiau nei planavai.

Vis dėlto grįžti į vėžes reikia ne tik dėl to, kad šventės baigėsi, bet ir dėl to, jog reikia rūpintis savo kredito istorija, nes su per didelėmis išlaidomis kaip ir su papildomais kilogramais: kuo toliau, tuo sunkiau.

Banko kortelės sąskaitos išrašas yra puikus įkvėpimo šaltinis, jei trūksta noro taupiau gyventi, tad atsiskaitymo kortele eksperimentas man labai pasitarnavo ruošiantis planuoti metų išlaidas.

Pirmiausiai įvertinau pajamas ir užsibrėžiau tikslą taupyti. Perskaičiau ne vieną patarimą, kaip reikėtų planuotis metų biudžetą, todėl ėmiau nagrinėti, kur ir kiek išleidau, be to, pirkinius suskirsčiau į spontaniškus ir planuotus. Išvada buvo liūdna: spontaniškiems pirkiniams išleidau kur kas daugiau, nei maniau išleidusi.

Kad ir kaip norėtųsi, spontaniškų pirkinių visiškai atsisakyti nepavyks, tačiau suskaičiavusi savo neplanuotas išlaidas sąmoningai vengiu netikėtų pirkinių: prieš eidama į parduotuvę nusprendžiu, ko ir kiek man reikia, stengiuosi pasirinkti mažesnę ir ne pačią patraukliausią apylinkės parduotuvę, kad kartu su reikalingomis prekėmis neprisirinkčiau nebūtinų daiktų.

Pastebėjau ir kitą tendenciją: kai spontaniškiems pirkiniams išleidžiama daugiau, sumažėja planuotų pirkinių kiekis, tačiau galiausiai išleidžiu daugiau pinigų. Iš kortelės išrašo matyti, kad per vieną apsipirkimą savaitei išleidžiu vidutiniškai 20 proc. mažiau, nei eidama į parduotuvę reikalingų prekių du kartus per savaitę.

Mokesčiai, kuriuos sunku suplanuoti

Komunalinius ir kitus mokesčius jau nebe pirmus metus moku internetu, todėl nevedu jokios popierinės apskaitos – paskutinius mokėjimų skaičius matau prisijungusi prie elektroninės bankininkystės.

Planuojant metų biudžetą, teko suskaičiuoti, kiek per vieną metų mėnesį vidutiniškai išleidžiama komunalinėms, ryšio, draudimo įmokoms, kiek – būstui. Vidutinis skaičius atrodo bene dvigubai mažesnis, nei suma, su kuria teks atsisveikinti sausio pabaigoje - tai lemia šaltą žiemos mėnesį didesnės šildymo, elektros ir karšto vandens sąskaitos. Tačiau iš savo banko sąskaitos išlaidų išrašo pastebėjau, jog kitais mėnesiais, kai sąskaitos yra mažesnės, daugiau „laisvų“ pinigų neatsiranda, tiksliau, jų nelieka taupymui.

Nors visas metų išlaidas paslaugoms sunku suplanuoti, vidutinė per mėnesį išleidžiama suma leidžia įvertinti, kiek pinigų turėtų likti papildomai, kai sąskaitos ims mažėti.

Pasinaudosiu patarimu taupymui atsidaryti atskirą sąskaitą, kuri nebus susieta su kortele: taip bus saugiau, nes iš tokios sąskaitos pinigai nedings, jei bus pavogti kortelės duomenys, be to, pasiekti šiuos pinigus bus sudėtingiau: gryninantis ar darant pavedimą į su kortele susietą sąskaitą atsiras papildomo laiko pagalvoti, ar tikrai verta sutaupytus pinigus išleisti.

Nors eksperimentas mokėti tik kortele truks mėnesį, nutariau su grynaisiais turėti mažiau reikalų: išlaidas patogiau sekti pasižiūrėjus kortelės išrašą, nei jas fiksuojant užrašų knygelėje – tai leis stebėti, kaip sekasi vykdyti iškeltus tikslus.

Numatyti malonias metų išlaidas, pavyzdžiui, atostogoms, yra kur kas lengviau nei užsibrėžti taupyti, todėl einamojoje sąskaitoje liks tik tiek pinigų, kiek planuoju išleisti vartojimui, įskaitant nedidelį rezervą netikėtiems pirkiniams.

Vis dėlto, kai imi planuoti, susidaro įspūdis, kad niekaip nepavyks pasiekti subalansuoto biudžeto – norisi daugiau nei gali sau leisti.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (71)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (132)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (42)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (96)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.