Medicinos studentės namuose atsidūrusi augintinė mokėsi kartu

 (44)
Liusė mano gyvenime atsirado beveik prieš 5 metus. Tada buvau pirmo kurso medicinos studentė, gyvenau viena ir LABAI norėjau murkiančios kambario draugės. Tiesa ta, kad nuo pat mažens mano šeimos namuose visada gyveno bent vienas augintinis, todėl grįžti į namus, kuriuose negyvena pūkuotas gyvūnėlis, visai neviliojo.
Martyna ir Liusė. Foto / Vilija Graužinytė
© Foto / Vilija Graužinytė

Pradėjau žiūrinėti skelbimus įvairiuose gyvūnų globos interneto puslapiuose ir neilgai trukus pastebėjau mielą katytę, kuri dėl savo dryžuoto rusvo kailiuko man priminė mažą tigriuką. Dar dabar atsimenu tas nuotraukas.

Jos istorija taip pat mane paveikė – tuo metu buvo labai šalta žiema ir Liusė kartu su savo mama ir broliuku buvo rasti pamiškėje už Vilniaus. Deja, kiti du katinėliai neišgyveno šalčių ir mirė, o Liusė buvo nuvežta į veterinarijos kliniką mėnesio trukmės gydymui. Jai buvo nustatyta virusinė kvėpavimo takų liga, žarnyno parazitinė infekcija ir kitos problemos. Pagydyta mano būsima katytė iškeliavo į ją norėjusios pasiimti moters namus, tačiau ši veikėja po poros savaičių pakeitė nuomonę ir nusprendė gyvūnėlį grąžinti.

Galėčiau piktintis ir rašyti apie tokių žmonių sugedusią moralę bei žmogiškumo trūkumą, bet būsiu atvira – šiuo atveju tai ir man, ir Liusei išėjo tik į naudą. Kaip tik tą dieną aš paskambinau į „Lesės“ prieglaudą pasiteirauti dėl katytės ir man pasakė, kad vakare ji jau galėtų būti mano namuose. Būtent taip ir atsitiko. Ir esu labai laiminga dėl šio savo sprendimo.

Visus tuos studijų metus Liusė kartu su manimi kantriai mokėsi iki išnaktų, todėl artimieji juokauja, kad ji taip pat bus puiki gydytoja. Nuo pat pradžių mes tapome neišskiriamos. Jos prieraišumas, meilės ir šilumos poreikis jautėsi kiekvieną dieną. Meluočiau, jei sakyčiau, kad Liusė – tiesiog švelni ir miela katytė. Ji turi unikalų ir kasdien vis dar sugebantį nustebinti charakterį. Jau penktus metus jai neišsenka fantazija sugalvoti naujų ir itin originalių būdų, kaip mane pažadinti ir gauti valgyti.

Jos miegojimo pozos priverčia mane tūkstantąjį kartą imti į rankas telefoną ir fotografuoti ją. Kaip bebūtų keista, tos pozos nesikartoja. Liusė dievina žaisti su šiaudeliais ir popieriniais kamuoliukais, ji juos atneša kaip šuo ir prašo vėl mesti. Taip pat turi savo mėgstamiausias vietas namuose – žiemą tai radiatorius, ant kurio praleidžia daugiau nei pusę laiko, o kitu metu tai jos draskyklė (panašu, kad ji šį daiktą traktuoja kaip nuosavą tvirtovę ar sostą).

Mano namai su Liuse yra gyvi, jaukūs ir šilti. Ateityje noriu priimti į juos ir beglobį šuniuką, nes vietos ir meilės juose naujam draugui dar yra pakankamai (tikriausiai Liusei taip neatrodo, bet ką jau padarysi).

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradėjo analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių! Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Pamačiau mokinių pasiūlymus feisbuke – susiėmiau už galvos (10)

Kaip ir visi žinome, socialiniame tinkle „Facebook“ yra užsiregistravę daugybė 9-14 metų vaikų. Nežinau, ar tėvai žino, į kokias grupes prisijungia jų vaikai.

Kaunietis su BMW išvedė iš kantrybės: labai įžūlu (68)

Kovo viduryje DELFI skaitytojas Audrius Kaune užfiksavo BMW vairuotoją, kuris, panašu, vairuoja pagal savo susikurtas kelių eismo taisykles. Toks vaizdelis vyriškį labai papiktino.

Vilnietis pasipiktinęs: kas rytą Antakalnyje – tas pats nemalonus vaizdas (102)

Norėjau pasidalinti informacija apie problemas Antakalnyje. Konkrečiai vienoje vietoje – P. Vileišio gatvėje, kuri yra judri, ypač rytais ir vakarais.

Vaiką į ligoninę nuvežęs tėvas pakraupo: aplinka ir personalas net mane išmušė iš vėžių (253)

Prieš kelis mėnesius pats gulėjau vienoje iš Kauno miesto ligoninių dėl apendicito operacijos. Taip, tai nėra sudėtinga intervencinė operacija, bet bet kokiu atveju tai operacija. Nė vieno blogo žodžio negaliu pasakyti. Priėmimas, operacijos eiga, daktarų ir rezidentų vizitacijos, palatos ir visa kita, galima drąsiai sakyti, – aukštame lygyje. Panašu, kad tikrai atsikratome sovietinio palikimo tiek gydytojų mąstyme, tiek ligoninės įrengime ar turimoje įrangoje. Po šitos pastraipos gražioji dalis pasibaigia.

Man irgi 25-eri – uždirbu tikrai ne 500 eurų (94)

„Man 25-eri, baigiau universitetą, pasirinkau neemigruoti ir dirbu Lietuvoje. Dviejuose darbuose, kurių bendros pajamos siekia 500 eurų į rankas“, – savo laiške „Atsipeikėkite: papasakosiu, kaip gyvena ir kiek uždirba 25-mečiai Lietuvoje“ rašė DELFI skaitytojas. Autoriaus mintys pasirodė artimos ne vienam – diskusijų skiltyje daugybė žmonių diskutavo apie atlyginimo dydį ir galimybes Lietuvoje. Vis dėlto, kai kuriuos išsakyti nusiskundimai nustebino – pasak jų, jie gyvena visai kitaip.