Ne vienam grėsmingai skambanti procedūra atliekama siekiant ištirti stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Vis dėlto, pats procedūros pavadinimas sunkiai išariamas tikriausiai net lanksčiausią liežuvį turinčiam žmogui – jį sudaro net 33 raidės.
DELFI kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kurios specialistė Gita Kazlauskaitė nurodė, kad žodžių ilgumo statistikos Valstybinė lietuvių kalbos komisija nekaupia, todėl į šį skaitytojo klausimą atsakyti negali.
Ji paaiškino, kad pats 32 raidžių žodis, yra medicinos terminas, kuriuo įvardijama tam tikra medicininė procedūra, per kurią specialiu įtaisu apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna.
„Šis terminas sudarytas iš minėtų organų graikiškų ir lotyniškų pavadinimų (gr. oisophagos – stemplė, gr. gastēr (kilm. gastros) – pilvas, skrandis, lot. duodenum – dvylikapirštė žarna) ir dėmens ...skopija, rodančio sąsają su stebėjimu [gr. skopeō – žiūriu, stebiu]. Pirmasis žodžio dėmuo fibro-, galima manyti, žymi sąsają su fibroskopu – šiai procedūrai naudojamu įtaisu. Panašiai sudarytų ilgų tarptautinių medicinos terminų yra ir daugiau, pvz.: broncheozofagoskopija, oftalmofazmatoskopija“, – paaiškino G. Kazlauskaitė.
Internetinė enciklopedija „Wikipedia“ kaip ilgiausią lietuvių kalbos žodį pateikia „nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems“. Jį sudaro net 37 raidės.
