Lietuvybės tiltas atves į Bergeną

 (9)
Prieš prasidedant vasarai, gegužės 29-31 d., Bergeno (Norvegija) centre aidės lietuvių kalba, dainos ir šurmuliuos lietuviai, suvažiavę iš skirtingų šalių. Vienuoliktą kartą čia vyks Pasaulio Lituanistinių mokyklų sąskrydis „Draugystės tiltas 2015”.
© Organizatorių nuotr.

Tai lietuviška stovykla vaikams, tėvams, pedagogams, suburianti į bendrą ratą išsibarsčiusius lietuvius, saugančius savo tradicijas, puoselėjančius gimtąją kalbą bei lietuvybę.

„Draugystės tiltas“, prasidėjęs 2005 m. Stokholme (Švedija), kasmet vyksta vis kitoje Europos šalyje ir yra apkeliavę Airiją, Vokietiją, Angliją, Italiją, Ispaniją. Pernai sąskrydžio vėliava buvo iškilmingai įteikta Bergeno lietuviams.

Pasak Editos Jakubkienės, Bergeno lietuvių bendruomenės pirmininkės, „Draugystės tilto 2015“ organizacinio komiteto vadovės, Norvegijoje sąskrydis vyks pirmą kartą: „Mūsų mieste ir jo apylinkėse gyvena gausi lietuvių bendruomenė, todėl neabejoju, kad svečius priimsime svetingai, su meile ir džiaugsmu. Sąskrydžio tikslas – susidraugauti! Labai svarbu užmegzti ir puoselėti ryšius tarp lietuvių bendruomenių ir jose veikiančių lituanistinių mokyklų. Galbūt mūsų vaikai, išmokę ir pažinę kitų šalių kultūras, grįš į Lietuvą ir praturtins ją savo žiniomis. Todėl svarbu burtis, bendrauti ir išlaikyti gyvą lietuvių kultūrą svetur.“

Šis sąskrydis – tai proga ne tik dalintis patirtimi, bet ir dalyvauti mokytojų seminaruose, diskusijose su Švietimo ir mokslo ministerijos specialistais, sužinoti švietimo naujoves, pristatyti savo mokyklų pasiekimus. Tad sąskrydžio programoje numatytos trys kryptys: pedagogams, tėvams ir vaikams.

Kasmet į šį unikalų renginį susirenka apie 200 dalyvių ir svečių. Vienuoliktojo „Draugystės tilto“ tema – „Šeimos ir dangaus ratu“. Tad renginyje didelis dėmesys kreipiamas lituanistiniam lavinimui šeimose, bendrai kultūrinei veiklai. Vaikai, atvykę iš skirtingų šalių, tarpusavyje bendrauja lietuviškai, atranda svarbų ryšį – bendrą kalbą ir veiklą.

E. Jakubkienė džiaugiasi aktyvia ir nuoširdžia Lietuvos Respublikos ambasadorės Norvegijoje I. Bričkovskienės parama bei pagalba: „Draugystės tiltas“ – tai simbolinė vieta, kurioje susitinka skirtingose šalyse gyvenantys lietuviai – entuziastingai besirūpinantys mūsų gimtąja kalba. Esu tikra, kad šis sąskrydis atvers naujas patirtis, galimybes ir įkvėps tolesniems darbams lietuvybės labui.“

Daugiau informacijos apie „Draugystės tiltą 2015“ kviečiame ieškoti mūsų internetiniame puslapyje, socialiniame tinkle „Facebook“ arba el. paštu info@draugystestiltas.com.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Pasipiktino cepelinų kainomis: aiškinosi, kiek už tą pačią kainą gali pasigaminti namuose (501)

Sugalvojome su žmona nuvykti Merkinę, užlipti ant ten esančio apžvalgos bokšto ir pasigėrėti atsiveriančiais nuostabiais vaizdais, pafotografuoti. Taigi, pasidžiaugę Nemunu ir jo pakrantėmis, pasivaikščioję po miestelį vykome namo į Vilnių. Pakelėje, praalkę nutarėme užeiti į populiarią karčemą pavalgyti cepelinų.

Modernus ugdymas – pokyčiai turi vykti ir specialiojo lavinimo mokyklose

Netylant diskusijoms apie aukštojo mokslo ir bendrojo lavinimo mokyklų reformas ir pokyčius, kai kurios vaikų grupės lieka šešėlyje. Kai kurios specialiojo ugdymo mokyklos imasi savarankiškų žingsnių moderniam, XXI amžiaus ugdymui kurti – viena tokių yra Vilniaus Šilo mokykla, pradėjusi bendradarbiauti su patyrimines edukacijas vedančiu Vikingų kaimu.

Praleido dieną su Vilniaus musulmonais: viskas yra kitaip nei įsivaizduojate (255)

Vilnius nuo seno garsėjo kaip nepaprastas kultūrinės mozaikos miestas. Šimtmečius daugiakultūrinį miesto veidą kūrė skirtingų tautų atstovai, išpažinę įvairias religijas – nuo judaizmo iki islamo. Vis dėlto musulmoniškoji Vilniaus pusė ne vienam, ko gero, yra dar nepažįstama, daugelis jos nesupranta, kai kurie net stengiasi ją ignoruoti. Tai paaiškinti būtų galima, tikriausiai, tuo, kad daugelis lietuvių su islamu susipažįsta tik sekdami žiniasklaidos priemones. Jos, deja, linkusios formuoti neigiamą musulmonų įvaizdį.

Italijoje rastas lietuvės nuotakos laiškas butelyje (14)

Itališko dienraščio „Barinedita“ redakcija sulaukė neįprasto piliečio prašymo – atpažinti kokia kalba yra parašytas butelyje rastas laiškas ir apie ką jame rašoma. Nors užduotis iš pradžių neatrodė lengva, tačiau italai su ja puikiai susidorojo – nustatė, kad laiškas parašytas lietuvių kalba ir jį išvertę, pasidalino su skaitytojais.

Nelauktas vairuotojo posūkis suerzino kitą eismo dalyvį (51)

DELFI skaitytojas atsiuntė video įrašą, kuriame matyti, kaip jam pavyko išvengti susidūrimo su netikėtai į kairę pasukusiu vairuotoju.