Kaip portalui rašė L. Nikolajevienė, lūšį jos šeima sutiko, kai po darbų nusprendė nuvykti į mišką.

„Kadangi važiuojame su mažamečiais vaikais, renkamės švarius, gražius, pakankamai atvirus miškus. Šį kartą pasirinkome Rūdninkų poligoną. Didžiausią baimę miškuose kelia erkės ir gyvatės, bet tam yra apsauga – tinkama apranga ir purškiamos priemonės nuo erkių. Bet tai, ką išvydome šio apsilankymo metu, ne tik nustebino, bet ir išgąsdino“, – prisipažino moteris.

Ji pasakojo, kad susirinkus prie automobilio ir svarstant, ar tęsti grybavimą kitoje miško pusėje, ar važiuoti namo, prie medienos sąšlavų krūvos pastebėjo judesį. Tuomet pirma į galvą atėjusi mintis buvo, kas tai per šuns dydžio katė.

„Negalėjome patikėti, kad tai lūšis. Tyliai ir ramiai apsidairiusi, lūšis išdidžiai nuėjo važiuojamąja kelio dalimi. Tuo metu galutinai nusprendėm, kad grybavimas baigtas. Dar kartą susitikti su plėšrūnu nebesinorėjo, juolab kad nežinojome nei jo ketinimų, nei jo elgesio, – apie ypatingą grybavimo patirtį rašė L. Nikolajevienė. – Mes, žmonės, miške esame tik svečiai. Šiandien šiame miške karaliavo gražuolė lūšis. Ilgai ji mus lydėjo miško pakraščiu. Pasinaudoję proga, įamžinome gražios plėšrūnės pasivaikščiojimą jos karalystėje. Daug klausimų kėlė jos antkaklis. Greičiausiai tai į laisvę paleista žymėta lūšis su siųstuvu. Šio susitikimo su lūšimi vidury dienos nepamiršime niekada.“

Pasak L. Nikolajevienės, su ja susisiekė gamtininkas Petras Adeikis, kuris teigia, kad tai gali būti jo 2012 m. Kazlų Rūdos miškuose į laisvę paleista penkiametė lūšis Gudrutė.

„Jam ši informacija buvo labai vertinga“, – nurodė moteris.

DELFI susisiekė su pačiu P. Adeikiu, kuris patvirtino, kad 2011-2013 m. vykdant projektą, Telšių urėdija, Kauno zoologijos sodas ir jis pats su kolega veisė ir į laisvę paleido lūšių. Vyras labai džiaugėsi, kad vienai iš lūšių viskas gerai ir ji sėkmingai gyvena miške, tad projektas buvo įgyvendintas sėkmingai. Ekologas, ūkininkas ir retųjų rūšių – lūšių, didžiųjų apuokų – veisėjas sako manantis, kad skaitytojos užfiksuota lūšis galėtų būti jo kadaise paleista Gudrutė, nes ji galinti būti tose apylinkėse, o pagal nuotraukas panašu, kad užfiksuota lūšis – patelė, nes galva nedidelė, gyvūnas laibas.

Pasak P. Adeikio, tikėtina, kad lūšis lydėjo grybautojus miško pakraščiu juos „spausdama“ – rodydama, kad tai jos teritorija. Kaip spėjo pats veisėjas, galėję būti du variantai: arba lūšis medžiojo, arba saugojo netoliese buvusius lūšiukus, kuriems dabar galėtų būti apie 2 mėnesius.

DELFI susisiekė ir su VĮ Šalčininkų miškų urėdijos Girios girininkijos, kur ir yra buvęs karinis poligonas, girininku Dariumi Šapoka, kuris patvirtino, kad Rūdninkų girioje girininkijos darbuotojai yra pastebėję lūšį.

Pasak D. Šapokos, šis gyvūnas užpulti gali dviem atvejais – jei yra pasiutęs arba gina savo vaikus. Vis dėlto, šiuo atveju, pasak P. Adeikio, jei grybautojai būtų artinęsi prie lūšies, tikėtina, kad ji būtų arba pradėjusi šnypšti, arba mostelėjusi letena.

D. Šapokos teigimu, pamačius lūšį, reiktų neišsigąsti ir ramiai bei natūraliai pasitraukti. Jam pritarė ir P. Adeikis.

Pastebėjote įdomų gyvūną ar augalą? Kviečiame pasidalyti nuotraukomis su DELFI el.paštu pilieciai@delfi.lt!

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (80)