Filmo, kurio pavadinimas „Make Leicester British“ sumanytojai dar gegužės pabaigoje-birželio pradžioje neatsitiktinai nuvyko į patį Anglijos centrą, Lesterį (angl. Leicester), kuriame gyvena įvairiausių tautų ir religijų atstovai. Šio projekto tikslas – parodyti, kaip įsitvirtino ir sugyvena šiame mieste skirtingų tautybių žmonės, kaip jie visi padarė vieningą ir tikrai britišką miestą.
Pirmą kartą šio populiaraus televizijos kanalo eteryje pasirodė imigrantas iš Lietuvos. Tai Lesteryje gana gerai žinomas ir gerbiamas verslininkas Eduardas Gaulia. Filmo kūrėjų komanda triūsė devynias dienas, vyko mažiausiai dešimt filmavimų, juose dalyvavo aštuoni žmonės: keturi imigrantai (vienas iš Somalio ir trys iš Europos Sąjungos) bei keturi Jungtinės Karalystės pilietybę turintys atstovai (du iš jų britai, kiti – buvę imigrantai, turintys Jungtinės Karalystės pasą).
Keturias dienas (paras) žmonės gyveno ir bendravo užmiestyje išnuomotame dideliame name. Buvo filmuojamos visos tarpusavio bendravimo, žmonių charakterio savybių pasireiškimo akimirkos. Kitas keturias paras projekto organizatoriai dalyvius „suporavo“. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, dvi paras vienas dalyvis stebėjo Eduardo gyvenimą – nuo ryto jo namų aplinkoje iki darbo aplinkos.
Šiandien E. Gaulia sulaukia ne tik jį atpažįstančių skvarbių praeivių žvilgsnių, nuoširdžių šypsenų, bet ir padėkų už tai, kad tik jis vienas sugebėjo patriotiškai išaukštinti savo šalį. Socialinio tinklo „Facebook“ lankytojai taip pat užliejo lietuvį pačiais gražiausias padėkos žodžiais. Užmiesčio rezidencijoje per visą filmavimą iškilmingai plevėsavo Lietuvos trispalvė. Pasirodo, ne visiems ten buvusiems dalyviams patiko šis patriotiškumas, o vienas tamsaus gymio atstovas norėjo, kad vėliava būtų nukabinta. Tačiau lietuvis nepasidavė – kas neleido visiems filmo dalyviams atsinešti savo šalies vėliavos? Jam pritarė ir projekte dalyvavusi anglė.
Juk projekto organizatoriai prašė pasiimti savo šalies atributikos, kažką tokio, kas simbolizuotų dalyvio šalį. Paklaustas, kas labiausiai paliko neišdildomą įspūdį filmavime, Eduardas buvo atviras: pirmasis jaudulys prieš kameras, be galo šiltas maždaug 40 žmonių filmavimo komandos bendravimas ir skirtingi dalyvių charakteriai. Pasak Eduardo, buvo keista tai, kad ne vietiniai britai, o imigrantė iš Afrikos labai aršiai diskutavo imigracijos tema, vis pabrėždama, kad Anglijoje jau užtenka imigrantų ir reikėtų užverti jiems sienas. Tačiau lietuvis verslininkas sugebėjo visai Jungtinei Karalystei įrodyti, kad naujieji imigrantai iš Lietuvos atvažiuoja ne pašalpų prašyti, o sunkiai dirbti ir užsidirbti.
Filmavimas lietuviui padovanojo ir naujų pažįstamų bei draugų. Ypač gerai Eduardas sutaria su viena britų šeima, su kuria jis beveik kasdien ne tik telefonu pabendrauja, bet ir dažnai susitinka.
Eduardas tapo ne tik visų gerbiamas ir mėgiamas, jį organizatoriai pasirinko ir kaip reklaminį filmo veidą. Daug dėmesio šiam projektui savo pirmuosiuose puslapiuose skyrė Lesterio miesto laikraštis „Leicester Mercury“.
Šį filmą jau galima pažiūrėti ir Lietuvoje bei visame pasaulyje „Youtube“ kanale. Tiesiog užtenka įvesti pavadinimą „Make Leicester British“.