Lenktynininkas G. Notkus: pergalė ralyje „Kauno ruduo“ - saldžiausia mano karjeroje

 (5)
Panevėžietis lenktynininkas, ralio meistras Giedrius Notkus ralyje „Kauno ruduo“ iškovojo aukščiausią pasiekimą savo karjeroje. Sportininkas, vairuojantis „Mitsubishi Lancer EVO IX“ ir važiuojantis kartu su šturmanu Daliumi Strižanu absoliučioje ralio įskaitoje, lietuvių gretose finišavo antras. Šiame straipsnyje atkursime varžybų chronologiją ir G. Notkaus kelią asmeninio rekordo link.
Giedrius Notkus. M. Dilio nuotr.

Po avarijos aukštų tikslų nebekėlė

„Kauno ruduo“ buvo šeštasis iš aštuonių Lietuvos ralio čempionato etapų, o kartu tapo ir Lenkijos ralio čempionato etapu. Lenktynininkas Giedrius Notkus tvirtino, kad prieš varžybas didelių tikslų sau nekėlė. Po paskutinio „blyno“ ralyje „Autoplius 300 lakes rally“ sportininkas tenorėjo sėkmingai finišuoti.

Nors po šio incidento Zarasų apylinkėse, kai ekipažas vertėsi ir sustojo pelkėje, mechanikas, vardu Kęstas sakė - „Koks čia „stogas“, jeigu stogas nesulinko“, tačiau G. Notkus ir D. Strižanas nusprendė „Kauno rudenyje“ važiuoti kiek ramiau ir neberizikuoti. Ralyje „Kauno ruduo“ ekipažas startavo „R4-N4“ bendroje klasėje, antroje įskaitoje. Šioje klasėje varžėsi daugiau nei 10 sportininkų. 7 iš jų – lietuviai, likę – ekipažai iš kaimyninės Lenkijos.

GR 1

„Pirmame greičio ruože iš karto po starto jau pasijaučiau nejaukiai, kai trečiame posūkyje po šuolio per tramplyną nusileidom pievoje. Tai kiek išgąsdino. Nusprendėme mažinti tempą, kad apsiprastume. Greičio ruožą baigėme ramiai, nesistengdami važiuoti ties galimybių riba. Ta klaida buvo tarsi šaltas dušas“, – apie varžybų prologą kalbėjo G. Notkus.

GR 2/3

„Šis greičio ruožas buvo vienas ilgesnių ir gana sudėtingas. Jis driekėsi maždaug 25 kilometrus. Antrą „dopą“ pravažiavome sąlyginai gerai, tačiau trečiame kelias buvo labai „išmaltas“, pakelėse matėme daug sustojusių dalyvių. Nors kelias buvo ir ne idealus važiavimui, tačiau šiame greičio ruože konkurentų laikai blogėjo, o mūsų priešingai – tapo geresni. Šiame greičio ruože savo pasirodymą baigė V. Švedas, patyręs rimtą avariją, ir V. Žala bei R. Kvaraciejus, kurie kliudė tą patį kelmą. GR 3 „užsivedėme“, mažiau taupėme automobilį ir pabandėme važiuoti „va bank“. Tai pasiteisino ir po trijų greičio ruožų tarp lietuvių jau buvome treti“, – įspūdžiais dalijosi G. Notkus

GR 4/6

„Šis greičio ruožas vyko Nemuno saloje, „Žalgirio“ arenos prieigose. Tai buvo slalomo tipo trasa. Atvirai sakant, čia „kaip reikalas pjoviau grybą“. Labai gerai šiame „dope“ pasirodė lenkai, kurių čempionate dauguma varžybų yra ant asfalto dangos, todėl jie čia buvo specialistai. O aš ant tokios dangos važiuoti nepratęs. Matyt Panevėžyje teks dažniau apsilankyti „Ladasport“ prezidento Daliaus Draugelio organizuojamose slalomo treniruotėse ir kiek patobulinti įgūdžius“, – nuotaikinga gaida pasakojimą apie greičio ruožą baigė ralio meistras.

GR 5/7

„Tai buvo dar vienas greičio ruožas asfalto danga, kurį važiavome du kartus. Tačiau šis buvo greitas, su daug „aklų“ posūkių, medžių, stačių šlaitų išorėje, kur buvo galima nuslysti ir taip baigti pasirodymą. Jis man visai patiko, tačiau važiuojant šia trasa antrą kartą, dar prieš startuojant subyrėjo tarpašinis reduktorius. Šiaip ne taip įsisiūbavome, įsibėgėjome. Stengiausi važiuoti stabiliu greičiu, be didesnių stabdymų, nes vėl įsibėgėti būtų buvę labai sudėtinga. Finiše nustebau, kai pamačiau, kad finišavau tik trimis sekundėmis lėčiau, nei važiuojant šį greičio ruožą pirmą kartą. Tačiau mūsų ekipažo gedimu pasinaudojo varžovai. Artėti pradėjo „Wellman rally team“ komandos atstovai Martynas Samuitis su Ramūnu Šaučikovu ir lenkų Michal bei Grzegorz Bebenek duetas“, – sakė G. Notkus.

Mechanikai gedimą šalino iki paskutinės akimirkos

„Po septintojo greičio ruožo galėjome užsukti į serviso zoną, kur buvo skirtos 45-ios minutės gedimams pašalinti. Po to turėjome techniką pastatyti į uždarą parką. Buvome išsigandę, kad galime nespėti, nes pakeisti tarpašinį reduktorių „yra reikalų“, o 45 min. tirpo labai greitai. Mechanikai dirbo išsijuosę, padaryti visus darbus spėjo, tačiau iš serviso išvažiavome likus vos kelioms sekundėms iki laiko limito pabaigos. Dėkoju mechanikams, kad „susisuko“ taip staigiai“, – emocingai pasakojo G. Notkus.

„Po pirmos ralio dienos bendroje abiejų šalių įskaitoje buvome penkti, Lietuvos čempionato absoliučioje įskaitoje – antri. Klasėje taip pat buvome antri. Prieš mus „atsistojo“ Dominykas Butvilas, kuris važiavo iš tiesų stulbinamai“, – sakė antros vietos prizininkas.

GR 8

„Aštuntuoju „dopu“ pradėjome antros ralio dienos pusryčius. Šį greičio ruožą pravažiavome gana neblogai, tačiau dar geriau pasirodė Martynas Samuitis su Ramūnu Šaučikovu. Jiems pralošėme 8 sekundes ir mūsų persvara pradėjo tirpti. Tarp mūsų ekipažų liko vos 25-ių sekundžių intervalas“, – apie kylančią intrigą pasakojo G. Notkus.

GR 9

„Ralio fanams devintasis greičio ruožas - gerai žinomas. Tai buvo Ūbiškės „dopas“. Čia turėjome keletą situacijų „ties riba“. Vėliau stengiausi maksimaliai nespausti, neprarasti antros vietos. Žinojome, kad likę buvo pusantro greičio ruožo, tad rizikuoti dar labiau jau nevertėjo. Šis greičio ruožas buvo ilgas - 23 kilometrų. Šturmanas Dalius Strižanas mane ramino, sakė, kad nebelėkčiau. O mums dar „užkaito“ stabdžiai, vietomis visai neveikdavo. Tie, kas stebėjo ralį iš šono, vėliau sakė, kad akivaizdžiai matėsi, jog Martynas Samuitis mus vejasi. Jie neklydo. Finiše paaiškėjo, kad jis nuo mūsų devintame greičio ruože „atkando“ dar 14 sekundžių. Nuo mūsų nutolo ir D. Butvilas, kurio pagauti jau senai vilčių nebepuoselėjome“, – augančią įtampą žodžiais perteikė lenktynininkas.

GR 10

„Po devintojo greičio ruožo tarp mūsų ir „Wellman rally team“ ekipažo liko vos 12 sekundžių skirtumas. Priekyje laukė paskutinis, dešimtasis, aštuoniolikos kilometrų greičio ruožas. Jame startavome gerai, be klaidų. Tačiau tai tesėsi iki tol, kol privažiavome tramplyną, kuriame 2006-aisiais gimė Martyno Samsosno vaizdo įrašas „Be smegenų, natūraliai“. Šokome per šį tramplyną, mašiną išmetė šonu ir visą smūgį nusileidimo metu sugėrė dešinės pusės galinis ratas. Pavažiavus dar šiek tiek automobilis pradėjo „nebeklausyti“, reikėjo jį „gaudyti“ po kelią. Galvojau, kad pažeidžiau padangą, tačiau pasigirdus keistiems garsams supratau, kad šuolio pasekmės rimtesnės. Nuvažiavus dar šiek tiek ištrūko galinė šakė. Iki finišo buvo likę keli kilometrai. Galvojau, kad antra vieta jau palaidota. Bandžiau persiplėšti. Norėjosi ir lėkti, ir saugoti mašiną“, – pasakojo G. Notkus.

„Finišavome su didele nežinia. Abejojome, ar mums pavyko paskutiniame greičio ruože išsaugoti nors dalį persvaros. Pamatėme, kai teisėjas ant lentos užrašė mūsų laiką 9:31:8. Išlipome iš automobilio ir su nekantrumu laukėme iš paskos turėjusio finišuoti Martyno Samuičio ir Ramūno Šaučikovo ekipažo. Tos sekundės ėjo lyg valandos. Galiausiai pamatėme varžovus ir nekantriai laukėme, kokį laiką teisėjas užrašys. Susižvalgėme su Martynu Samuičiu. Jis paklausė, kaip mums sekėsi. Aš tik pasukiojau galvą. Tuomet pamačiau, kad teisėjas rašo 9:21:9. Tik tada supratau, kad nors paskutiniame greičio ruože ir praradome 10 sekundžių, išsaugojome trapią, vos 2,4 skundės persvarą. Iškovojome antrą vietą net ir važiuodami sulaužytu automobiliu“, – pasakodamas apie paskutinį greičio ruožą emocijomis tryško G. Notkus.

Kupinas nerimo grįžimas į Kauną

„Po finišo sužinoję, jog iškovojome antrąją vietą džiaugėmės neilgai, nes mums dar reikėjo įveikti 80 kilometrų atstumą iki Kauno ir atsižymėti paskutiniame laiko kontrolės punkte. Su Daliumi baiminomės, kad nesustotume, mat įsitikinome, kad šakę tikrai sulaužėme. Ratas buvo kreivas ir nukristi galėjo bet kurią akimirką. Ačiū Aukščiausiajam. Turbūt tik jis mums padėjo sėkmingai pasiekti Kauną ir atsižymėti laiko kontrolės punkte. Po to mus iškvietė į patikrinimą. Tai eilinė procedūra, kurios metu teisėjai apžiūri automobilį, patikrina ar tikrai mūsų „Mitsubishi“ atitinka įsiurbimo ir išmetimo sistemoms keliamus reikalavimus. Teisėjų brigada priekaištų mums neturėjo. Tik tuomet su Daliumi vienas kitam paspaudėme rankas ir supratome, kad pasiekėme pačią reikšmingiausią pergalę savo karjeroje“, – džiaugėsi G. Notkus.

„Mitsubishi“ – lyg sužeistas karys

„Po finišo ir patikrinimo mūsų „Mitsubishi Lancer Evo IX“ į savo globą perėmė mechanikai. Jie išsivežė mūsų ištikimą tarną į remonto dirbtuves. Simboliška, tačiau automobilis paskutinį atodūsį išleido būtent ten, kur jis bus „gydomas“. Vos mechanikams įvarius „Mitsubishi“ į garažą, nulūžo vos besilaikęs ratas, išsinėrė pusašiai, pasipylė tepalai. „Deviatkė“, lyg tikras karys, atidirbo savo, atnešė mums istorinę pergalę ir garbingai užmerkė akis remonto dirbtuvėse“, - skambiu akordu pokalbį baigė Lietuvos ralio meistras, antrą vietą lietuvių gretose iškovojęs lenktynininkas G. Notkus.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Nusivylė „Emodži filmu“: pasigedau kritikos šiuolaikinėms problemoms (42)

Dar kartą įsitikinau, kad kino teatruose karaliauja konsumerizmas ir prastos kokybės kultas. Ko gero, nesu matęs nieko prastesnio, kaip šią savaitę matytas „Emodži filmas“ .

Glaustytis mėgstantis katinas ieško namų arba globos (3)

Mielas, jaukus, pūkuotas, minkštas, gražus, švelnus, meilus iki begalybės katinas ieško namų arba globos. Kaip jis atsidūrė gatvėje – nežinome, bet kad lauke gyvenantis katinėlis būtų toks jaukus, sunku patikėti.

Pirkėjas papasakojo, kaip viskas vyko sekmadienį Mindaugo „Maximoje“ (13)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio incidento liudininku. Jį nustebino parduotuvės darbuotojų reakcija.

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (169)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant, atrodo, jau saugių žaidimų įrenginių, pasisupo ir karusele prie kavinės „Sugarmour“ Vasaros Rezidencijos.

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.