1989 m. birželio 4. – įvyko pirmasis rinkimų turas į taip vadinamąjį Sutartinį Seimą (antrasis turas įvyko po dviejų savaičių). Opozicinio judėjimo „Solidarumas“, „Pilietiško komiteto“ kandidatai laimėjo visas 161 vietas Seime ir 99 iš 100 vietų Senate (Lenkijos Parlamentas kitaip nei Lietuvoje dvigubas).Triuškinanti Lecho Wałęsos komandos pergalė reiškė, kaip sakė tą dieną Joanna Szczepkowska, komunizmo Lenkijoje pabaigą.

Rugsėjo 12 d. – buvo paskirta pirmoji po Antrojo Pasaulinio Karo nekomunistinė vyriausybė su premjeru Tadeuszu Mazowieckiu priešaky.

1990 m. sausio 28 d. – „Lenkijos jungtinės darbininkų partijos vėliavą išnešti“ – šiais žodžiais Mieczyslawas Rakowskis, paskutinis Pirmasis Komunistų Partijos Centrinio Komiteto sekretorius, užbaigė XI partijos suvažiavimą bei pačios partijos egzistavimą. „Aš nemanau, kad mes guldome ją (partiją - aut. prierašas) į karstą, mes tik uždarome tam tikrą istorijos skyrių“, – sakė M. Rakowskis. Kitą dieną prasidėjo steigiamasis SdRP suvažiavimas.

Balandžio 11 d. – buvo panaikintas cenzūros įstatymas. Vyriausioji Leidinių ir Spektaklių Kontrolės Tarnyba nuo birželio 4 d. (tą dieną prasidėjo Seimo rinkimai) nustojo cenzūruoti žiniasklaidą.

Birželio 24 d. – tarp „Solidarumo“ politikų įvyko skilimas. Vienoje barikadų pusėje buvo Wałęsa, kurį palaikė Jaroslawas Kaczyńskis, iš kitos – Mazowieckio vyriausybės šalininkai. Adamas Michnikas tada pasakė: „Jeigu aš įkūniju pasaulietinį socializmą ir kryptokomunizmą, tai Jūs, mano brangieji antagonistai, esate tiesiog kiaulės“.

Rugpjūčio 2 d. – silpstanti Mazowieckio vyriausybė, spaudžiama Bažnyčios valdžios, nusprendė, kad mokyklose bus mokoma tikybos.

Lapkričio 9 ir 25 d. – įvyko pirmieji visuotiniai prezidento rinkimai. I-ąjį rinkimų turą laimėjo Lechas Wałęsa (39,7 %) antras buvo Stanislawas Tymiński (23,1 %), nukonkuravęs tuometinį premjerą Tadeuszą Mazowieckį. Antrąjį turą laimėjo, surinkęs beveik tris ketvirtadalius visų balsų, bei Lenkijos prezidentu tapo „Solidarumo“ judėjimo pradininkas Lechas Wałęsa.

1991 m. birželio 16 d. – per pirmąją Vertybinių popierių biržos darbo dieną buvo prekiaujama penkių lenkiškų bendrovių akcijomis. Tą dieną buvo atlikta 112 pirkimo ir pardavimo pavedimų, o bendra dienos apyvarta sudarė 19,9 mln tuometinių zlotų (prieš valiutos denominaciją).

Liepos 26 d. – priimtas pirmas visuotinis fizinių asmenų pelno apmokestinimo įstatymas. Lenkijos liaudies respublikos laikais visus formalumus, susijusius su mokesčiais už darbuotojų gautą pelną, privalėjo atlikti darbdavys.

Spalio 27 d. – demokratų sąjunga laimėjo pirmuosius po Antrojo Pasaulinio Karo vykusius laisvus Parlamento rinkimus, surinkdama 12,32 proc. balsų.

Gruodžio 5 d. – savo transliaciją pradėjo pirmoji komercinė televizijos stotis „Polsat“. Iš pradžių programa buvo transliuojama iš studijos Olandijoje. Leidimą visuotinei komercinei transliacijai Lenkijoje stotis „Polsat“ gavo tiktai 1994 m. pradžioje.

1992 m. vasario 1 d. – Seimas pripažino 1981 m. gruodžio 13 d. įvestą karinę padėtį neteisėta. KPNL lyderis Leszekas Moczulskis Lenkijos komunistų partijos trumpinį PZPR išvertė kaip „Płatni Zdrajcy, Pachołki Rosji“, tai išvertus i lietuvių kalbą reiškia: „Mokami išdavikai, Rusijos marionetės.“

Gegužės 28 d. – Seimas Januszo Korwin-Mikkes iniciatyva priėmė taip vadinamąjį liustaracijos įstatymą, pagal kurį visų, bendradarbiavusių su KGB politikų pavardės turi būti paviešintos. Praėjus savaitei, vidaus reikalų ministras Antonis Macirewiczas pristatė Parlamente 64 pavardžių sąrašą, tarp kurių atsirado prezidentas Lechas Wałęsa, Seimo Pirmininkas Wieslawas Chrzanowskis, du ministrai ir šeši ministrų pavaduotojai. Parlamentas nedelsdamas kreipėsi į Jano Olszewskio vyriausybę ir paragino premjerą Waldemarą Pawlaką.

Birželio 17 d. – Varšuvoje atidarytas pirmasis Lenkijoje „McDonald's“ restoranas. Paragauti „Big Mac“ mėsainio atėjo tokios įžymios asmenybės kaip Agnieszka Osiecka, Jacek Kuroń ar Kazimierz Górski. Tarp kitko, tą dieną buvo nustatytas „McDonald's“ pasaulio rekordas pagal užsakymų skaičių. Per vieną dieną buvo realizuota 13 300 užsakymų.

1993 m. sausio 3 d. – TVP 2 kanalo televizijos studijoje Jerzo Owsiako iniciatyva įvyko pirmasis Didžiojo Kalėdų Labdaros Orkestro Koncertas (lenk. Wielka Orkiestra Świątecznej Pomocy). Labdara buvo renkama Vaikų sveikatos centro ligoninei, iš viso buvo surinkta daugiau nei 1,5 mln. dolerių . Labdaros koncertai vyksta iki šiol, prieš kiekvienas Kalėdas pinigai renkami vis kitokiam labdaringam tikslui.

Sausio 7 d. – Parlamentas priėmė aborto draudimo įstatymą. Pagal naująjį istatymą legaliai abortą moteriai atlikti galima tik trimis atvejais: vaisius yra nusikaltimo (išžaginimo) pasekmė; vaisius kelia grėsmę moters sveikatai ar gyvybei; vaisius serga rimta, įgimta, nepagydoma liga.

Sausio 14 d. – dėl štormo Baltijos jūroje nuskendo keltas „Jan Hewelius“. Dėl kraupios stichinės nelaimės žuvo 20 jūreivių ir 35 keleiviai.

Rugsėjo 18 d. – paskutiniai Rusijos kariai pasišalino iš Lenkijos teritorijos. Per beveik 2,5 metų buvo atšaukta per 35 tūkst. karių, apie 200 orlaivių, 220 tankų ir 770 šarvuočių.

Rugsėjo 19 d. – socialdemokratų koalicija laimėjo Parlamento rinkimus (20,41 %).

1994 m. balandžio 30 d. – Lenkija debiutavo „Eurovizijos“ dainų konkurse Dubline – ir iš karto skandalingai. Antrosios repeticijos metu Lenkijos atstovė Edyta Górniak antrąjį dainos priedainį sudainavo ne gimtąją, kaip reikalavo to meto konkurso sąlygos, tačiau anglų kalba. Galų gale Lenkijos atstovė užėmė aukštą antrąją vietą.

Lapkričio 24 d. – Gdansko laivų statyklos salėje, grupės „Golden Life“ vykusio koncerto metu įsiplieskė gaisras. Septyni žmonės žuvo, šimtai patyrė nudegimus. Gaisro kaltininkas taip ir nebuvo nustatytas.
1995 m. sausio 1 d. – įvyko pinigų denominacija. Naujas piniginis vienetas vadinamas „złoty“ (PLN), pakeitė senąjį „złotego“ (PLZ) santykiu 1:10 000.

Balandžio 7 d. – Varšuvoje pradėjo veikti pirmoji metro atkarpa. Varšuvos gyventojai ir svečiai galėjo naudotis 11 kilometrų požeminio traukinio trasa, jungiančia stotis „Kabaty-Politechnika“. Atkarpos statyba truko 12 metų.

Lapkričio 19 d. – Aleksanderas Kwaśniewskis laimėjo antrąjį prezidento rinkimų turą su nedideliu (apie 3,5 %) pranašumu prieš Lecha Wałęsa.

1996 m. sausio 24 d. – premjeras Józefas Oleksy atsistatydino po to, kai jam buvo pateikti kaltinimai dėl bendradarbiavimo su KGB šnipais Alganovu ir Jakimišinu (taip vadinamo tariamo šnipo slapyvardis) Olino aferos metu. Tyrimas dėl įkalčių stokos buvo nutrauktas, o kai kurie šaltiniai teigė, kad visa Olino afera tebuvo Rusijos propaganda, bandymas sutrukdyti Lenkijos įstojimui į NATO. Deja, Józefo Olekso politinė kariera nukentėjo nepataisomai. Jo įpėdiniu prie vyriausybės vairo tapo Włodzimerzas Cimoszewiczas.

Spalio 3 d. – Lenkų poetė Wisława Szymborska laimėjo Nobelio premiją literatūros srityje. Pirmoji poetės reakcija į šią informaciją nuskambėjo žodžiais: „O Dieve, kodėl mane...“

1997 m. balandžio 2 d. – Nacionalinis Komitetas priėmė Lenkijos Konstituciją, patvirtintą visuotiniame nacionaliniame referendume, kuris įvyko gegužės 25 d.

Liepa – tūkstantmečio potvynis viršutiniame Oderio baseine. Tai buvo didžiausia stichinė nelaimė šiuolaikinės Lenkijos istorijoje. Katastrofa sukėlė 56 žmonių žūtį, materialiniai nuostoliai siekė beveik 12 mlrd. zlotų.

Rugsėjo 21 d. – rinkimų akcija „Solidarumas“ laimėjo Parlamento rinkimus (33,83 proc.) ir sudarė koaliciją su Laisvės Unija. Lapkritį buvo paskirtas naujos vyriausybės premjeras, kuriuo tapo Jerzy Buzekas.

1998 m. birželio 25 d. – automobilių stovėjimo aikštelėje prie savo namų Varšuvoje, Ursynovo mikrorajone, buvo nušautas buvęs vyriausiasis policijos komendantas, generolas Marekas Papała. Nužudymo aplinkybės iki šiol liko neišaiškintos.

1999 m. sausio 1 d. – priimtas naujas administracinis šalies suskirstymas, kurį nuo šiol sudarė 16 apskričių, bei atkurti rajonai.

Kovo 12 d. – Lenkija buvo priimta į NATO. „Pasibaigė mums Šaltasis karas“, – sakė Lenkijos diplomatijos vadovas Bronislawas Geremekas. Po keturių dienų priešais Briuselyje įsikūrusią NATO būstinę suplevėsavo Lenkijos vėliava.

2000 m. kovo 25 d. – Andrzejus Wajda (įžymus lenkų režisierius) už viso gyvenimo pasiekimus kinematografijos srityje gavo prestižiškiausią kino apdovanojimą – Oskarą (Oskaro statulėlė buvo perduota Jogailos Universiteto muziejui Krokuvoje).

2001 m. sausio 6 d. – Adamas Małyszas tapo pirmuoju lenku, kuris laimėjo keturių tramplynų turnyrą. Jis pirmasis šiose varžybose perkopė 1000 taškų barjerą bei nustatė naująjį tramplyno rekordą Garmisch Grosse, taip vadinamaji Große Olympiaschanze (129,5 m). Taip prasidėjo keliolika metų trukęs Adamo kultas, vadinamas „małyszomania“.

Gegužės 1 d. – Varšuvoje įvyko pirmosios gėjų ir lesbiečių eitynės – taip vadinamas Lygybės paradas.

2002 m. liepos 22 d. – filmų prodiuseris Lewas Rywinas pasiūlė Adamui Michnikui, kad jis už 17,5 mln. dolerių kyšį užtikrins žiniasklaidos įstatyme naudingus įrašus „Agoros“ įmonei (A. Michnik – vyriausiasis „Agoros“ įmonei priklausančio „Gazety Wyborczej“ redaktorius). Aferos burbulas sprogo gruodį, kai „Gazeta Wyborcza“ atskleidė visas detales.

Gruodžio 27 d. – JAV bendrovė „Lockheed Martin“ su savo F-16 naikintuvais laimėjo viešąjį pirkimą orlaivių tiekimui lenkų kariuomenei.

2003 m. birželio 7-8 d. – šalyje įvyko visuotinis referendumas, kurio metu per 77,45 % balsavusiųjų pasisakė už Lenkijos įstojimą į Europos Sąjungą. Oficialus Lenkijos įstojimas į ES įvyko 11 mėnesių vėliau, 2004 m. gegužės 1 dieną.

2004 m. birželio 17 d. – mirė vienas iš komunistų laikų opozicijos lyderių, dukart užėmęs darbo ministro kėdę Trečiojoje Lenkijos Respublikoje, Jacekas Kurońas.

2005 m. balandžio 2 d. – pasaulį paliko Jonas Paulius II, lenkų kilmės popiežius. Tikrasis pontifiko vardas – Karolia Wojtyla, kuris kelerius metus kentėjo nuo Parkinsono ligos.

Rugsėjo 25 d. – Teisės ir Teisingumo (lenk. Prawo i Sprawiedliwość) partija laimėjo Parlamento rinkimus. Po mėnesio vykusiose visuotiniuose prezidento rinkimuose, antrajame ture Lechas Kaczynskis laimėjo prieš Donaldą Tuską.

2006 m. sausio 25 d. – įgriuvo tarptautinės mugės Katovicuose halės stogas, kur tuo metu vyko pašto karvelių paroda. 65 žmonės žuvo, 140 buvo sužeisti.

Lapkričio 21 d. – katastrofos Halembos kasykloje metu žuvo 23 kalnakasiai.

2007 m. balandžio 25 d. – buvusi seimūnė bei statybų ministrė, SLD partijos narė Barbara Blida nusišovė savo namuose, kai vidaus saugumo agentūros pareigūnai atėjo jos sulaikyti. Jai turėjo būti pareikšti kaltinimai tyrime dėl taip vadinamojo Anglies skandalo.

Spalio 21 d. – „Pilietinė platforma“ (lenk. Platforma Obywatelska) laimėjo Parlamento rinkimus (41,51 %). Lapkritį buvo suformuota Donaldo Tusko vyriausybė.

2008 m. sausio 23 d. – transportinio lėktuvo „CASA C295M“ katastrofoje Miroslavcuje žuvo 20 karių, tarp jų – daugelis Lenkijos karo aviacijos vadų.

Liepos 13 d. – autoavarijoje žuvo profesorius Bronislawas Geremekas, buvęs užsienio reikalų ministras, vienas iš svarbiausių Trečiosios Lenkijos respublikos politikų.

2009 m. vasario 11 d. – Lenkijoje įsigaliojo įstatymas, panaikinantis privalomąją karo tarnybą. „Nuo 2010 m. sausio 1 dienos Lenkijoje pradės veikti profesionali armija“, – sakė krašto apsaugos ministras Bogdanas Klichas.

Liepos 14 d. – buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Jerzy Buzekas tapo Europos Parlamento pirmininku, kuriame posėdžiauja nariai iš visu ES šalių.

2010 m. balandžio 10 d. – ryte pasaulį apskriejo kraupi žinia. Lenkijos prezidento lėktuvas, kuriuo su kitais keleiviais skrido pirmoji šalies pora, Seimo ir Senato vicepirmininkai, Parlamento nariai, visų Lenkijos karinių pajėgų vadai, sudužo Smolenske. Žuvo visi, 96 lėktuvu skridę keleiviai. Tai – pasaulyje precendento neturinti katastrofa. Savo užuojautą Lenkijos tautai pareiškė viso pasaulio lyderiai. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė atvyko į paskutinio pagerbimo ceremoniją Lenkijoje asmeniškai išreikšti savo bei visos Lietuvos užuojautos ir paramos.

Birželio 20 d. – priešlaikiniuose Lenkijos prezidento rinkimuose laimėjo Bronislawas Komorowskis, kuris 3 proc. balsų skirtumu antrajame ture nugalėjo Jaroslawas Kaczyńskis (53% prieš 47%).

2011 m. liepos 1 d. – Lenkija perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai. Lenkijos vadovavimą nustelbė ekonominė krizė euro zonoje.

Spalio 9 d. – Parlamento rinkimus ir vėl laimėjo „Piliečių Platforma“ (39,18 %). Donaldas Tuskas, pirmasis politikas laisvoje Lenkijoje, tapo Vyriausybės vadovu antrąjį kartą.

2012 m. kovo 3 d. – prie Szczekocinų vietovės susidūrė du keleiviniai traukiniai. 16 asmenų žuvo, 57 buvo sužeisti. Nelaimės priežastis – geležinkelio darbuotojų klaidos ir aplaidumas.

Gegužės 11 d. – Seimas priėmė pensijų reformą, kuri palaipsniui išlygins ir sulygins vyrų bei moterų pensinį amžių iki 67 metų.
Birželio 8 d. – prasidėjo UEFA Europos futbolo čempionatas, kurį kartu organizavo Lenkija ir Ukraina. Didžiausiame sporto įvykyje Lenkijos istorijoje triumfavo Ispanijos rinktinė.

2013 m. lapkričio 3 d. – Laskų kaime buvo palaidotas buvęs Lenkijos premjeras Tadeusz Mazowieckis. Laidotuvių mišios vyko Varšuvoje, Šv. Jono Krikštytojo Bazilikoje. Ceremonijoje dalyvavo tokios svarbios asmenybės kaip Jaroslawas Kaczyńskis (buvęs premjeras, opozicijos lyderis), Aleksanderas Kwaśniewskis (buvęs prezidentas), Donaldas Tuskas (premjeras), Lechas Wałęsa (buvęs prezidentas).

2014 m. vasario 3 d. – privačiųjų pensinių kaupimo fondų krachas. Naujai priimtas įstatymas pasisavino daugiau nei pusę fonduose sukauptų lėšų (visos Vyriausybės obligacijos, kurių vertė siekia 145.6 mlrd. zlotų).