Laisva šalis, kurioje apie šėtoną dainuoti negalima

 (49)
Visi dažnai mėgstame sakyti, kad gyvename laisvoje šalyje. Džiaugiamės ir didžiuojamės būdami laisvos Lietuvos piliečiais. Bet, man, demokratiškas vertybes ir žmogaus laisvę puoselėjančiam jaunuoliui, kartais šie pozityvūs pasakymai atrodo prasilenkiantys su tikrove. O tikrovė, deja, nuvilia.
Vaidotas Grincevičius
© Stopkadras

Paskutinis įvykis, kuris privertė suabejoti, ar gyvename tikrai laisvoje šalyje, buvo verdiktas paskelbtas dainos „Šėtone, prašau“ autoriams. Jaunuoliai Vaidotas Grincevičius, Mantas Grincevičius ir Giedrius Sasnauskas buvo pripažinti kaltais, pagal Baudžiamojo kodekso 170 str. – dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę ar kitokią žmonių grupę.

Jiems paskirtos nemažos piniginės nuobaudos, šį argumentą tikrai galima kvestionuoti. Dar visai neseniai visas pasaulis piktinosi žudynėmis Prancūzijoje, įdomu, ar teisėja būtų drįsusi nubausti ir Charlie Hebdo redakciją už kurstymą prieš religinę žmonių grupę?

Mastai ir situacija, aišku, skiriasi, bet pamatinės žmogaus laisvės turi būti ginamos visada. Šie jauni menininkai, kurių kūryba tikrai pralinksmino ne vieną, buvo nuteisti už patyčias ir skatinimą smurtauti prieš vaikus.

Dainoje „Šėtone, prašau“ tikrai galima išgirsti tokių dalykų, kurie galėtų atrodyti kiek žiaurūs, tačiau, manau, kiekvienas, išklausęs visą dainą, gali suprasti, kad tai yra ne kas kita kaip juodas humoras. Kūrinyje ne tik iškeliamos jaunosios kartos problemos, bet ir bandoma linksmai pažiūrėti į sprendimo būdus, juos hiperbolizuojant. Tad ar valstybėje, kur konstitucija užtikrina žmogaus žodžio ir minties laisvę, gali vykti tokie dalykai?

Šioje vietoje, kaip ir dažnai nutinka kitose situacijose, tiesiog trūksta protingo, sveiko, nešališko mąstymo. Dėl meninės vertės ir skonio niekas nesiginčija, tačiau, manau, savaime aišku, kad kiekvienas save gerbiantis, protingas ir atsakingas žmogus tikrai nepradės tyčiotis iš vaikų ir juo labiau prieš juos smurtauti, išgirdęs šią grotesko ir šaržo nestokojančią dainą.

Jeigu šiandien laikome save morališkai subrendusia šalimi, tai taip ir elkimės, priimkime meną tokį, koks jis yra. Galime jį peikti ir kritikuoti, tačiau jokiu būdu ne bausti už savęs kaip menininko ieškojimus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Lankėsi koncerte ir negalėjo patikėti: taip kovojame su alkoholizmu (14)

Rugpjūčio mėnesio vakare Vilnius dūzgė nuo žmonių antplūdžio Vingio parke vykusiame koncerte. Mes irgi ten lankėmės.

Nusivylė „Emodži filmu“: pasigedau kritikos šiuolaikinėms problemoms (62)

Dar kartą įsitikinau, kad kino teatruose karaliauja konsumerizmas ir prastos kokybės kultas. Ko gero, nesu matęs nieko prastesnio, kaip šią savaitę matytas „Emodži filmas“ .

Glaustytis mėgstantis katinas ieško namų arba globos (3)

Mielas, jaukus, pūkuotas, minkštas, gražus, švelnus, meilus iki begalybės katinas ieško namų arba globos. Kaip jis atsidūrė gatvėje – nežinome, bet kad lauke gyvenantis katinėlis būtų toks jaukus, sunku patikėti.

Įsiutino dukart pabrangusi draudimo poliso įmoka: ar visi jau uždirba didesnius atlyginimus? (442)

Kosminiu greičiu augančios kainos ir jausmas, kad tu, žmogau, esi tiesiog įkaitas – tai ir paskatino parašyti viešai.

Pirkėjas papasakojo, kaip viskas vyko sekmadienį Mindaugo „Maximoje“ (14)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio incidento liudininku. Jį nustebino parduotuvės darbuotojų reakcija.