Laiminga istorija: iš senolės išgelbėtas Flukas atgijo naujam gyvenimui

 (31)
„Gelbėkit Fafiką, labai skubu“, – taip šaukė skelbimo antraštė.
© Elena Rutkauskaitė

„Šuniukas yra įkaitas senos močiutėlės, kuri eidama pirkti vaistų į Kalvarijų turgų sutiko moterį, laikančią rankose šunelį. Sutiktoji sėkmingai įteigė, jog senolei labai reikia to šunyčio, ir dar šunelio pardavėjai suteiks galimybę nusipirkti duonos, nes neturinti ką valgyti. Pasidavė senolė įtikinėjimams - sumokėjo 150 Lt ir nenutuokdama, kokią naštą užsikrovė, iškeliavo namo.

Ji save įtikinėjo, kad atstos draugą, nes visi šeimyniškiai mirę, o jai vienai liūdna. Dabar Fafikas gyvena kaip įkaitas, nes ji jo nevedžioja, negali (sunku, slidu, nepatogu). Dėkui Dievui, susivokė, kad taip negalima, tad ėmėsi ieškoti, kur jį atiduoti. Šuniukui apie 4 mėn. (dantukai nepasikeitę), nesocialus, neišmokytas tvarkytis lauke. Visa tai dar ne vėlu ištaisyti dresuojant. Beje, spalviškai šis šunėkas nerealaus grožio – pilkas su melsvu atspalviu, pataškuotas juodomis dėmelėmis. Pirmą kartą teko pamatyti tokį debesėlį - gatvėje neatsigintumėte žvilgsnių ir pagyrų dėl išskirtinumo! Suremkime pečius gelbėdami Fafiką, kol dar ne vėlu...“

Ir tada Fafiką išgelbėjo viena šauni prieglaudėlė.

2013 m. vasario 3 d. Flukas tapo mūsų šeimos nariu. Viskas prasidėjo, kai numirė mūsų buvęs šuniukas, kaip tik buvo savaitė po Kalėdų, visi labai liūdėjome, namie stojo tyla, trūko šurmulio, siautimo, pūkuotos šilumos naktį prie kojų. Vieną vėlyvą vakarą negalėjau užmigti, tad pradėjau žiūrinėti prieglaudose esančių šunelių nuotraukas. Viena po kitos, viena po kitos ir mano pirštas sustojo ties šio šuns nuotrauka.

Tą sekundę, atrodė, širdis suvirpėjo: tai mano šuo. Kažkas šilto užplūdo krūtinę, užgniaužė kvapą, valandą gulėjau ir žiūrėjau į tą šunyčio nuotrauką. Tiesiog gulėjau ir įsivaizdavau mus žaidžiančius, einančius gatve. Kai atsitokėjau, supratau, kad turiu vykti pas jį - jam manęs reikia, kaip ir man jo.

Kai nuvykau į prieglaudą, dauguma gyvūnėlių atbėgo pasitikti, bet mano „išrinktasis“ buvo bailiukas, nuliūdęs ir tylus, pakviestas lėtai pripėdino ir lyžtelėjo delną - labai atsargiai ir švelniai. Toks buvo mūsų pirmas pasisveikinimas. Man pasakė, kad šuniukas susirgo, sunkiai ėda, ir karščiuoja, bet vis tiek atsakiau, kad atvažiavau būtent jo. Tada prieglaudoje visi jį vadino Feniksu. Troškau jį pagydyti, vežtis namo ir myluoti.

Naujuose namuose jis gavo ir naują vardą – Flukas. Pirmos dienelės buvo nedrąsios ir ramios, aš buvau tas, kuriuo jis pasitikėjo. Mane įspėjo, kad šuniukas gali būti sunkaus charakterio, nesocializuotas, nestabilus, bet nieko panašaus - šis šuniukas buvo nepakartojamas, per porą dienų parodė, kad yra pasiryžęs mokytis. Visi labai greitai prie jo priprato ir pamilo. Šis šuo niekada nieko nėra apkandžiojęs, suėdęs, sugadinęs. Labai mėgsta bendrauti su kitais gyvūnais (matyt, šis požymis likęs nuo prieglaudos laikų), ar kačiukas ar šuniukas, jam nesvarbu, svarbu, rodo dėmesį ir žaidžia.

Šuo su mumis gyvena jau ketvirtus metus. Labai jį mylime ir branginame. Nuostabaus kailiuko savininkas, neįkainojamas šeimos narys, pralinksmintojas ir kartu ramybės įsikūnijimas - mūsų peraugęs mažylis Flukas. Jam vis kartoju: „Tu pats geriausias šuo pasaulyje - mano šuo“. Ir jis tai žino.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Praleido dieną su Vilniaus musulmonais: viskas yra kitaip nei įsivaizduojate (244)

Vilnius nuo seno garsėjo kaip nepaprastas kultūrinės mozaikos miestas. Šimtmečius daugiakultūrinį miesto veidą kūrė skirtingų tautų atstovai, išpažinę įvairias religijas – nuo judaizmo iki islamo. Vis dėlto musulmoniškoji Vilniaus pusė ne vienam, ko gero, yra dar nepažįstama, daugelis jos nesupranta, kai kurie net stengiasi ją ignoruoti. Tai paaiškinti būtų galima, tikriausiai, tuo, kad daugelis lietuvių su islamu susipažįsta tik sekdami žiniasklaidos priemones. Jos, deja, linkusios formuoti neigiamą musulmonų įvaizdį.

Italijoje rastas lietuvės nuotakos laiškas butelyje (13)

Itališko dienraščio „Barinedita“ redakcija sulaukė neįprasto piliečio prašymo – atpažinti kokia kalba yra parašytas butelyje rastas laiškas ir apie ką jame rašoma. Nors užduotis iš pradžių neatrodė lengva, tačiau italai su ja puikiai susidorojo – nustatė, kad laiškas parašytas lietuvių kalba ir jį išvertę, pasidalino su skaitytojais.

Nelauktas vairuotojo posūkis suerzino kitą eismo dalyvį (51)

DELFI skaitytojas atsiuntė video įrašą, kuriame matyti, kaip jam pavyko išvengti susidūrimo su netikėtai į kairę pasukusiu vairuotoju.

Dalyvavome draugų vestuvėse – paprašė dovanoti tik naudotus daiktus (50)

Vestuvių prasmė ir tradicija lyg ir aiški – sukviesti brangius šeimos narius, suburti seniai matytus giminaičius ir pasidalinti viešai savo laime su geriausiais draugais. Tačiau neseniai DELFI publikuotas straipsnis apie tai, kiek derėtų įdėti pinigų į jauniesiems dovanojamą vokelį, sukėlė didžiulį skaitytojų susidomėjimą.

Per avariją Utenos rajone žuvo du žmonės, buvo ribojamas eismas (55)

Pirmadienį per avariją Utenos rajone žuvo du žmonės. 11.52 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas, kad Utenos r., Vyžuonų sen., Šiaudinių k. susidūrė mikroautobusas ir lengvasis automobilis.