Laimę rado užsienyje: tai įmanoma ne tik Londono „čikenfaktoryje“

 (3)
Tas keistas jausmas, kai suvoki, kad darbo pasiūlymų tiesiog nėra... Tas dilgtelėjimas po širdimi, kai matai, kad nors įstojai į universitetą, būsimos profesijos atstovų ieško tik viena įmonė jau tris mėnesius... Tas lėtas seilės nurijimas, kai už atlyginimą, gautą už nekvalifikuotą darbą, galėsi sumokėti už nuomą ir dalį komunalinių mokesčių...
© Vida Press

Tas neramus pastebėjimas, kad vyresni draugai, krimtę politikos ir verslo mokslus, dirba padavėjais ir svajoja apie emigraciją... Lūžio taškas įvyko tada, kai nepriėmė dirbti kasininke, nes buvau pernelyg ambicinga.

Grįžau namo ir nutariau, kad jau viskas. Viskas. Galas. Negalvojau apie savižudybę ar panašiai, tiesiog suvokiau, kad rytojus – absoliuti tuštuma, nežinia, bedugnė. Iš kur gauti pinigų? Norėjau savo buto, savo pajamų, savo gyvenimo valdžios, tačiau į galvą lindo tik benamių, prašančių išmaldos, vaizdai...

Groti gitara gatvėje? O iš kur gauti pinigų gitaros pamokoms? Prašytis į praktikos vietą? Bet kaip gyventi tuo metu? Skolintis? Iš ko? Kaip ir kada grąžinti?

Žodžiu, priėjau liepto galą, sėdėjau ant lovos ir nežinojau, ko griebtis.
Ir tuomet man šovė mintis!

Pasaulis nesibaigia ties Lietuva!!!

Ir ne, užbėgsiu už akių, viskas nesibaigė Londono čikenfaktoryje.

Tiesą sakant, pirmiausia pagalvojau apie tokias šalis kaip Tailandas, Indija, Afrika (žinau, ji ne šalis)... Kitaip tariant, tokias, kuriose žmonės nieko neturi ir vis tiek yra laimingi.

Dar šiek tiek pasvarsčiusi nutariau, kad pirmam kartui savanoriavimas kur nors ten – ne pats geriausias variantas, todėl išsirinkau padirbėti Europos šalyje. Ne tokioj, kur daug moka, bet tokioj, kurioje šilta, gražu, kur žmonės atsipalaidavę, kur vasara visus metus. Ten neuždirbsi nei namui, nei automobiliui, bet užtat nuomai ir smulkioms išlaidoms užteks. O kai šalia vandenynas ir švelnus brizas, ko daugiau reikia laikinoje gyvenimo stotelėje?

Tai va, tą dieną, kada buvau absurdiškai atstumta darbdavio, išmąsčiau tokią galimybę ir esu patenkinta. Vienuolika mėnesių praleidusi amžinos vasaros šalyje galiu atsakingai patvirtinti, kad saulė ir geras klimatas daro tikrus stebuklus. Įgyji optimizmo, tam tikros vidinės ramybės. Net mintis apie tą pačią Lietuvą nebe tokia bauginanti.

Taigi, siūlau kiekvieną pabaigą vertinti kaip naują pradžią ir nebijoti netradicinių sprendimų. Aš asmeniškai praleidau universiteto metus, palikau šeimą ir draugus, bet nesigailiu. Malonios patirtys, manau, yra svarbiausia. Ir gyvenimas šia diena.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Tekstas, skirtas konkursui „Atsitikimas, pakeitęs mano gyvenimą: tai buvo geriausia mano gyvenimo diena“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (53)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (30)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (128)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (42)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (96)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.