Net patys Kauno Kaziuko mugės organizatoriai „Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga“ ant bilieto, skirto prekybininkui akcentuoja, kad galima prekiauti tik rankų darbo gaminiais, nekokybiški gaminiai netinkami, citata:

„Draudžiama prekiauti masinės gamybos, iš kitų kraštų parsivežtais ir žemo meninio lygio gaminiais bei dirbiniais. Nesilaikantiems anksčiau minėtų reikalavimų bilietai negrąžinami ir prekybininkas turi tučtuojau atlaisvinti prekybos vietą.“

Tačiau tai tik skambūs žodžiai. Mugės organizatoriai didžiuojasi, kad mugėje dalyvauja apie 1000 prekybininkų, bet didelė dalis jų – visai ne tai, ko jie reikalauja prekybininko biliete. Atidūs ir rankų darbą vertinantys mugės lankytojai turėjo pastebėti, kad mugėje apstu ir kinietiškų bei lenkiškų masinės gamybos dirbinių. Lygiai tokiais pačiais gaminiais prekiaujama dažniausiai daugiau nei vienoje vietoje.

Ką tai reiškia paprastam Lietuvos tautodailininkui ar amatininkui? Tai reiškia, kad gaminių pardavimas sumažės esant padidėjusiai konkurencijai, kad prekybos vietos gali jam nelikti, kad prekiaus nebūtinai patrauklioje vietoje, kad jo rankų darbo kainos pirkėjas nesupras (juk anoje palapinėje perpus pigiau).

Toks organizatorių darbas rodo, kad jiems svarbu surinkti kuo daugiau pinigų už organizuojamą renginį neatsižvelgiant į dalyvių poreikius ir viltis. Taip iškreipiama visuomenės nuomonė, kaip turėtų atrodyti Kaziuko mugė ir ką joje turėtų rasti.

Čia pateikiu vos 15 nuotraukų iš Kauno Kaziuko mugės, kurios įrodo, kad didelė dalis produkcijos yra ne rankų darbo ir/ar nelietuviška:

1) Pirties kepurės su skambiais užrašais, kuriuos siuvinėja specialios mašinos;

2) Moteriškos pėdkelnės, kurias galima rasti didžiuosiuose prekybos centruose;

3) Šlepetės ir šaliai iš turgavietės;

4) Pirštinės ir šaliai iš turgavietės;

5) Masinės gamybos papuošalai – prekybininkai net neslepia gamybinių pakuočių;

6) Šlepetės iš turgavietės;

7) Masinės gamybos servetėlės;

8) Kinietiški suvenyrai;

9) Piniginių gausa iš turgavietės;

10) Šlepetės ir kojinės;

11) Skustukai;

12) Pirštinės – kaina parodo, kad ne rankų darbo;

13) Gertuvės, žaislai ir suvenyrai iš Kinijos;

14) Ajurvedinė produkcija iš Indijos, tačiau ne rankų darbo (publikavus straipsnį DELFI skaitytojas pasidalijo pastaba, kad ši produkcija „yra visiškai rankų darbo – gaminama Šilutėje. Būdamas studentu dar 2010 metais papildomai užsidirbdavau prekiaudamas šiomis arbatomis kalėdinėse mugėse. Esu apsilankęs ir gamybinėse patalpose ir simboliškai (tokios būdavo krikštynos) pagaminau vieną arbatos vienetą pats. Taip, pačios pakuotės yra gaminamos masiškai, tačiau turinys yra rankų darbo. Visi ingredientai yra kruopščiai sumalami rankinėse grūstuvėse, vėliau pasveriama ir suberiama į pakuotes.“);

15) Masinės gamybos arbata, kurią jau galima rasti ir didžiuosiuose prekybos centruose.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI komentaro pasiteiravo Kaziuko mugę Kaune organizavusios Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovo Vido Juodsnukio.

Jis patvirtino, kad bėda ta, kad prekiautojai deklaruoja parduosiantys viena, o susiveža kita.

„Dedame visas priemones, kad tokių prekiautojų nebūtų. Kai per internetą juos registravome, negalėjome iš anksto pažiūrėti, kokios jų prekės, daugumos reikalavome atsiųsti gamybos pažymėjimą, maisto tvarkymo pažymėjimą, kai kurie piktnaudžiavo, bet ne masiškai. Ši mugė – viena iš „švariausių“, – sakė pašnekovas.

V. Juodsnukis patikino, kad tikrai stengiamasi kovoti su nesąžiningais prekiautojais, pardavinėjančiais ne savo gamintą produkciją: „Manau, šį procesą valdėme. Buvome sudarę komisiją iš tautos paveldo atstovų ir ūkininkų, 6-7 vaikščiojome (mugėje – DELFI), buvo ir apsauginiai su geltonomis liemenėmis.“

Iš 1000 prekiautojų buvo identifikuota 20, pardavinėjusių netinkamą produkciją. „Keli prekiavo savo gaminiais, tačiau buvo ir jų pačių nusipirktų, tai mes pareikalavome juos nuimti. Šį tikrinimą darėme nuolat, nes čia vis dėl to yra mugė“, – paaiškino Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas.

V. Juodsnukis piktinosi, kad šiemet ypač nesąžiningi buvo iš Lenkijos atvykę prekeiviai: „Į policiją kreipėmės, juos įspėjome, pasidarėme nuotraukas, kad nesugalvotų, kad mes juos skriaudėm, nors jie jau buvo pradėję sakyti, kad nei vienoje mugėje taip griežtai nereikalauja nepardavinėti pramoninių prekių. Mes šito tikrai labai griežtai reikalavome.“