Laidotuvėse apsilankiusi moteris pasipiktino: kodėl neskambėjo varpai?kunigas paaiškino, kokią jų reikšmė

 (72)
Į DELFI kreipėsi pasipiktinusi skaitytoja – moteriai teko per vieną dieną apsilankyti dvejose laidotuvėse, kur išlydimiems mirusiesiems neskambėjo varpai. „Ko tėra vertas tikėjimas, jei jau ir jis apmokestintas..?“ – piktinosi ji, mananti, kad varpai neskambėjo todėl, kad mirusiųjų giminaičiai už tai nesumokėjo kapinių sargei. DELFI kalbintas kunigas sako – varpų skambėjimas tėra antraeilis dalykas laidotuvių metu.
© DELFI / Karolina Pansevič

„Pagaliau po kelių dienų atsigavau – tą pačią dieną teko dalyvauti dvejose laidotuvėse. Nesu savo religijos asė, bet kiekvienas žino, kam skambinama, nešant mirusįjį į amžino poilsio vietą. Tikrai tam, kad „viršuje“ Šv. Petras, tai išgirdęs, atidarytų vartus mirusiojo sielai. Tuo remiasi katalikų bažnyčia, ir mūsų, bent kažkiek tikinčiųjų, širdys“, – savo laiške DELFI Piliečiui mintis dėstė moteris.

Vis dėlto, ji pasipiktino, kad laidotuvėse, kuriose jai teko apsilankyti, nė vienam velioniui neskambėjo varpai.

„Turbūt suprantate, kodėl? Nes, kaip Lietuvoje įprasta, už šį reikalą giminaičiai nesumokėjo kapinių sargei. Matyt, šiandien reikia susimokėti ne tik už „gyvus“ reikalus, bet ir „dūšios sėkmingą kelią į dangų.“ Taigi... Ko tėra vertas tikėjimas, jei jau ir jis apmokestintas..?“, – piktinosi moteris.

DELFI kreipėsi į Vytauto Didžiojo universitete būsimiems kunigams liturgiją dėstantį kunigą Artūrą Kazlauską, kuris paaiškino, kad varpais mirusieji išlydimi ne visada – tai priklauso nuo tradicijų parapijoje.

„Pavyzdžiui, man teko tarnauti Italijos parapijoje ir jeigu tiktai pranešama klebonui, kad mirė jo parapijietis, ten iš karto skambinama varpais specialiu tonu, ir visa parapija žino – kažkas mirė. Tai reiškia, kad visi kviečiami maldai“, – paaiškino A. Kazlauskas.

Pasak kunigo, varpas visada veikia kaip informavimo priemonė ir jo skambėjimas yra kvietimas maldai. Taigi, tuo atveju jei per laidotuves skamba varpas, vadinasi, visi, jį girdintys, kviečiami maldai už mirusįjį – tai nesusiję su tuo, kad varpą, pavyzdžiui, išgirstų Šv. Petras, kaip rašė skaitytoja.

„Su laidotuvėmis yra susiję labai daug prietarų ir jie su krikščioniškumu neturi nieko bendro. Daugybė prietarų yra priešingi krikščionybei lygiai kaip ir prietaras apie Šv. Petrą, kuris neva guli kur nors užpečky ir neišgirsta, jei kas beldžiasi į dangaus vartus. Iš tiesų ir šiandien girdėjau žmogaus klausimą, ar galima nuimti gėles nuo žmogaus kapo nepraėjus mėnesiui, ar tokiu atveju nebus taip, kad siela nebus rami? Visi šie prietarai neturi nieko bendro su krikščionybe, jie turi būti metami į prietarų šiukšliadėžę. Krikščionys apskritai yra laisvės žmonės ir tikėjimas į Jėzų neleidžia mums prisirišti prie įvairiausių prietarų, lygiai taip pat minimą skambinimą varpais – tai yra antraeiliai dalykai, kurie tiesiogiai su tikėjimu neturi nieko bendro“, – paaiškino DELFI pašnekovas.

A. Kazlausko teigimu, vienintelis dalykas, kas krikščionybėje yra suvokiama – malda už mirusįjį.

„Tai yra bendrystė su Dievu šventųjų bendravimo kontekste, kai mes meldžiamės už mūsų mirusiuosius ir prašom, kad Dievas pasigailėtų ir apvalytų nuo žmogiškųjų silpnumų ir nuo to, kuo jie yra susitepę. Jei žiūrėtume į Šv. Augustiną, netgi jis sako – kalbėkitės su manimi. Krikščionys netgi suvokia, kad mirusieji gyvena ir su jais galima bendrauti, šnekėtis, bet tai visą laiką yra maldos forma, ne jokiais kitais prietarais“, – sakė kunigas.

Paklaustas, ar iš tiesų galėję nutikti taip, kad mirusieji per laidotuves varpais nebuvo išlydėti dėl to, kad nebuvo sumokėta kapinių sargei, kaip nurodė skaitytoja, kunigas sakė konkrečios situacijos komentuoti negalįs (DELFI skaitytoja nenurodė ir konkrečios parapijos), tačiau žinąs, kad kai kurios kapinių sargės ar varpininkės išlaikomos tiktai iš tokių aukų.

„Anksčiau būdavo tokių atvejų (nežinau, ar šiais laikais), kad žmonės patys išlaikydavo kapinių sargus, varpininkus. Tai buvo specialios profesijos, kurias atstovaujantys žmonės mokėjo specialiai skambinti ir tiktai iš tų, kuriems patarnaudavo, ir gaudavo pinigų – auką. Tai yra visiškai normalu, ypatingai, jeigu varpas ne elektrinis ir juo reikia kažkam paskambinti, ir dar mokėti specialiai tai padaryti, kad būtų žinoma, jog žmogus mirė, ne krikštynos ar santuoka vyksta. Tai pačių žmonių išlaikymas. Ta auka, kuri duodama, reiškia „ačiū, kad esi, ačiū, kad patarnauji, mes padėsim tau gyventi.“ Tai yra elementariausias dalykas – ne pasipinigavimas“, – sakė A. Kazlauskas.

Norite pasidalyti savo patirtimi? Papasakoti savo istoriją? Rašykite mums el.p. pilieciai@delfi.lt!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (48)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (124)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (42)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (95)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.

Rainiukui neliko vietos buvusių šeimininkų namuose ir širdyje – vėl ieško namų (14)

Tokius pagalbos prašymus dėti sunkiausia, nes net nežinai nuo ko pradėti ir kaip rašyti, kad prisibelstum į kažkieno širdį.