„Pagaliau po kelių dienų atsigavau – tą pačią dieną teko dalyvauti dvejose laidotuvėse. Nesu savo religijos asė, bet kiekvienas žino, kam skambinama, nešant mirusįjį į amžino poilsio vietą. Tikrai tam, kad „viršuje“ Šv. Petras, tai išgirdęs, atidarytų vartus mirusiojo sielai. Tuo remiasi katalikų bažnyčia, ir mūsų, bent kažkiek tikinčiųjų, širdys“, – savo laiške DELFI Piliečiui mintis dėstė moteris.

Vis dėlto, ji pasipiktino, kad laidotuvėse, kuriose jai teko apsilankyti, nė vienam velioniui neskambėjo varpai.

„Turbūt suprantate, kodėl? Nes, kaip Lietuvoje įprasta, už šį reikalą giminaičiai nesumokėjo kapinių sargei. Matyt, šiandien reikia susimokėti ne tik už „gyvus“ reikalus, bet ir „dūšios sėkmingą kelią į dangų.“ Taigi... Ko tėra vertas tikėjimas, jei jau ir jis apmokestintas..?“, – piktinosi moteris.

DELFI kreipėsi į Vytauto Didžiojo universitete būsimiems kunigams liturgiją dėstantį kunigą Artūrą Kazlauską, kuris paaiškino, kad varpais mirusieji išlydimi ne visada – tai priklauso nuo tradicijų parapijoje.

„Pavyzdžiui, man teko tarnauti Italijos parapijoje ir jeigu tiktai pranešama klebonui, kad mirė jo parapijietis, ten iš karto skambinama varpais specialiu tonu, ir visa parapija žino – kažkas mirė. Tai reiškia, kad visi kviečiami maldai“, – paaiškino A. Kazlauskas.

Pasak kunigo, varpas visada veikia kaip informavimo priemonė ir jo skambėjimas yra kvietimas maldai. Taigi, tuo atveju jei per laidotuves skamba varpas, vadinasi, visi, jį girdintys, kviečiami maldai už mirusįjį – tai nesusiję su tuo, kad varpą, pavyzdžiui, išgirstų Šv. Petras, kaip rašė skaitytoja.

„Su laidotuvėmis yra susiję labai daug prietarų ir jie su krikščioniškumu neturi nieko bendro. Daugybė prietarų yra priešingi krikščionybei lygiai kaip ir prietaras apie Šv. Petrą, kuris neva guli kur nors užpečky ir neišgirsta, jei kas beldžiasi į dangaus vartus. Iš tiesų ir šiandien girdėjau žmogaus klausimą, ar galima nuimti gėles nuo žmogaus kapo nepraėjus mėnesiui, ar tokiu atveju nebus taip, kad siela nebus rami? Visi šie prietarai neturi nieko bendro su krikščionybe, jie turi būti metami į prietarų šiukšliadėžę. Krikščionys apskritai yra laisvės žmonės ir tikėjimas į Jėzų neleidžia mums prisirišti prie įvairiausių prietarų, lygiai taip pat minimą skambinimą varpais – tai yra antraeiliai dalykai, kurie tiesiogiai su tikėjimu neturi nieko bendro“, – paaiškino DELFI pašnekovas.

A. Kazlausko teigimu, vienintelis dalykas, kas krikščionybėje yra suvokiama – malda už mirusįjį.

„Tai yra bendrystė su Dievu šventųjų bendravimo kontekste, kai mes meldžiamės už mūsų mirusiuosius ir prašom, kad Dievas pasigailėtų ir apvalytų nuo žmogiškųjų silpnumų ir nuo to, kuo jie yra susitepę. Jei žiūrėtume į Šv. Augustiną, netgi jis sako – kalbėkitės su manimi. Krikščionys netgi suvokia, kad mirusieji gyvena ir su jais galima bendrauti, šnekėtis, bet tai visą laiką yra maldos forma, ne jokiais kitais prietarais“, – sakė kunigas.

Paklaustas, ar iš tiesų galėję nutikti taip, kad mirusieji per laidotuves varpais nebuvo išlydėti dėl to, kad nebuvo sumokėta kapinių sargei, kaip nurodė skaitytoja, kunigas sakė konkrečios situacijos komentuoti negalįs (DELFI skaitytoja nenurodė ir konkrečios parapijos), tačiau žinąs, kad kai kurios kapinių sargės ar varpininkės išlaikomos tiktai iš tokių aukų.

„Anksčiau būdavo tokių atvejų (nežinau, ar šiais laikais), kad žmonės patys išlaikydavo kapinių sargus, varpininkus. Tai buvo specialios profesijos, kurias atstovaujantys žmonės mokėjo specialiai skambinti ir tiktai iš tų, kuriems patarnaudavo, ir gaudavo pinigų – auką. Tai yra visiškai normalu, ypatingai, jeigu varpas ne elektrinis ir juo reikia kažkam paskambinti, ir dar mokėti specialiai tai padaryti, kad būtų žinoma, jog žmogus mirė, ne krikštynos ar santuoka vyksta. Tai pačių žmonių išlaikymas. Ta auka, kuri duodama, reiškia „ačiū, kad esi, ačiū, kad patarnauji, mes padėsim tau gyventi.“ Tai yra elementariausias dalykas – ne pasipinigavimas“, – sakė A. Kazlauskas.

Norite pasidalyti savo patirtimi? Papasakoti savo istoriją? Rašykite mums el.p. pilieciai@delfi.lt!

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (94)