Kuršių nerijoje ugnis sustabdyta, bet baimė likojau išdegė 62 ha miško; ugnis apgadino ugniagesių automobilį

 (914)
DELFI skaitytoja Viktorija pranešė, kad penktadienio popietę, balandžio 25 d., Kuršių nerijoje kilo gaisras. Informacija buvo patvirtinta ugniagesių, gaisro gesinti pasitelktas ir sraigtasparnis. Plečiantis gaisrui, Neringoje paskelbta nepaprastoji padėtis. Vakare ugnies plitimas sustabdytas, gaisras lokalizuotas, tačiau dar tebėra rusenančių plotų, todėl baiminamasi, kad vėjas neįpūstų naujo gaisro.
© DELFI montažas

Lietuvos radijas praneša, kad ugnį pavyko pažaboti, jai dar nepasiekus Juodkrantės kurorto. Ekstremali situacija suvaldyta, tačiau situacija akylai stebima, nes dar yra rusenančių plotų.

20 val. duomenimis, yra net keli gaisro židiniai, kuriuos vargu ar iki sutemų pavyks užgesinti. Baiminamasi, kad vėliau vakare ir naktį gali kilti vėjas. Jei taip nutiktų, jis vėl gali įpūsti ugnį.

Pasak Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos (VPPV) Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyriausiojo specialisto Vlado Rakštelio, gauta informacija, kad kariai negalės padėti gaisro gesinimo darbuose per naktį. Ugniagesių pajėgos nesitrauks. Kai bus galimybė, šiuo metu dirbančius pakeis kita pamaina ryte, darbai nutraukti nebus.

Ugnis palietė 62 ha miško

„Ekstremalią situaciją jau pavyko suvaldyti, bet ugnis dar daug kur smilksta, gaisravietėje reikės budėti“, - BNS sakė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.

Jis yra ir Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas. Jo teigimu, sprendimas skelbti ekstremalią situaciją priimtas, kad būtų galima „panaudoti visas priemones gaisrui lokalizuoti“.

Pasak ministro, pirminiais duomenimis, ugnis palietė apie 62 hektarus miško.

Gaisrą gesino per 70 ugniagesių, daugiau nei pusšimtis karių, miškininkai. Iki tamsos ugnį malšino du sraigtasparniai, kaušais pylę vandenį iš viršaus.

Per gaisrą žmonės nenukentėjo, tačiau sudegė brangi nauja autocisterna, dar dvi sugedo, pastarąsias, pasak D.A.Barakausko, bus galima pataisyti.

Neringos meras Darius Jasaitis BNS teigė, kad planuota išjungti elektrą Kuršių nerijoje, bet to neprireikė.

„Elektra nebuvo atjungta, ruoštasi atjungti, mes apie tai informavome žmones ir įmones, bet pasikeitus vėjo krypčiai, elektros linijai pavojus nebegresia, ir elektros nereikėjo atjungti“, - sakė jis.
Iš pradžių kovojant su gaisru prašyta latvių ir lenkų pagalbos, tačiau kol kas lėktuvas iš Lenkijos į orą nepakeltas. Esą yra pasiruošęs padėti, kai tik bus paprašyta. 

Ministras D.A.Barakauskas: išdegęs miškas atrodo klaikiai

Degantį mišką Kuršių nerijoje iš oro apžiūrėjęs vidaus reikalų ministras D. Barakauskas sakė pamatęs klaikų vaizdą. „Situacija atrodo klaikiai, ypač kur išdegę kalnapušės“, - penktadienį BNS sakė D.A.Barakauskas.

Anot ministro, po didžiojo gaisro 2006 metais nebuvo padaryta viskas, kad būtų apsisaugota nuo panašių nelaimių.

„Pasirodo, vis dėlto tam tikros institucijos, bet tai nėra Vidaus reikalų ministerijos institucijos, kurios nepasimokė iš buvusio gaisro. Nepadarytos perkasos nacionaliniame parke, matyt, neduoti leidimai. Galiu pasakyti, kad labai daug netvarkos. (...) Nacionalinis parkas padarė savo darbą, o kitos tarnybos yra labai daug nepadarę namų darbų, todėl šiandien turime labai sudėtingą situaciją“, - teigė D.A.Barakauskas.

Įvykio vietoje dirba 12 ugniagesių automobilių, gaisrą padeda gesinti Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 su įgula. Pasak ministro, dar vieno sraigtasparnio prašoma iš Latvijos.

Į įvykio vietą išvyko ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Pasak Aplinkos ministerijos, pagalbos laukiama ir iš Lenkijos. Vis dėlto, apie 18 val. Aplinkos viceministras Linas Jonauskas nurodė, kad kol kas šio lėktuvo pagalba atšaukta, tačiau jis pasiruošęs padėti, vos tik pagalbos prireiks.

Neringos meras Darius Jasaitis BNS anksčiau sakė, kad buldozeriais bandoma formuoti apsauginę juostą, siekiant sustabdyti ugnies plitimą.

Ėmusis papildomų priemonių gaisrui stabdyti, AB LESTO kol kas neišjungė aukštos įtampos (110 kV) elektros energijos linijos Kuršių nerijos vartotojams, nors anksčiau buvo planuota tai padaryti, pranešė LESTO atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys.

Dieną V. Rakštelis DELFI informavo, kad į pagalbą skuba 50 kareivių. Taip pat – nemenkos ugniagesių pajėgos iš Šiaulių, Marijampolės, Panevėžio, Kelmės, Pagėgių, Šilutės, Klaipėdos. Porą specialią įrangą turinčių automobilių prašoma siųsti ir iš Vilniaus.

„Šiuo metu labai reikalinga speciali įranga, kad būtų galima siurbti vandenį iš marių ir gesinti gaisrą. Kol kas darbai vyksta permainingai. Jau netekome vieno ugniagesių automobilio, kai vėjas pasisuko ir ugnis staigiai apėmė ugniagesių mašiną. Laimei, ugniagesiai spėjo pasitraukti“ , - pasakojo V. Rakštelis.

Apie gaisro priežastį ir kilmę, pasak V. Rakštelio, dar per anksti kalbėti.

„Dabar svarbiausia užgesinti ugnį, o kokia priežastis, dar per anksti spėlioti. Paprastai, tokie gaisrai kyla dėl neatsargaus elgesio su ugnimi. Priežastys bus tiriamos tik užgesinus gaisrą“, - informavo V. Rakštelis.

Gaisras prasidėjo apie 12 val.

Bendrasis pagalbos centras nurodo, kad pranešimas apie tai, kad Kuršių nerijos nacionaliniame parke, ties Alksnynės kontrolės postu, dega miškas buvo gautas apie 11.55 val.

DELFI duomenimis, pirmasis gaisrą pastebėjo Smiltynės perkėlos dispečeris.

Į įvykio vietą tuomet buvo išsiųstos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Klaipėdos ir Neringos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.

V. Stonytės nuotr.
V. Stonytės nuotr.
© V. Stonytės nuotr.

Apie 16 val. nacionalinio parko direkcijos vadovė A. Feser DELFI informavo, kad ugnis niokoja jau 30 hektarų miško. Direkcijos vadovė pabrėžė, kad liepsnojančios kalnapušės – ypatingas medis. Deja, itin imlus ugniai.

„Kiekvieną minutę keičiasi situacija. Tik ką buvo visiškai balti dūmai, atrodė. Dabar – vėl juodi. Kalnapušė – toks dalykas. Jinai kaip parakas. Grynas parakas. Skaičiuojame kažkur apie 30 hektarų“, - sakė su ugniagesių štabu įvykio vietoje dirbanti direkcijos vadovė.

Paklausta, ar pavyksta lokalizuoti gaisrą, pašnekovė pripažino, kad situacija vis dar neprognozuojama.

„Viską darome. Aišku, to ir siekiama. Bet garantijų didelių nėra“, - teigė A. Feser.

Anot jos, daroma viskas, kad nepasikartotų didžiojo 2006 m. Smiltynės gaisro scenarijus. „Manau, šitokios pajėgos čia dirba, ir ugnis nesugebės padaryti didelių nuostolių, ir Smiltynės varianto nebus“, - vylėsi A. Feser.

Orų prognozėse gaisro zonai – ir geros, ir blogos žinios. Tiek penktadienį, tiek šeštadienį nenumatoma stipresnio vėjo, kas turėtų kiek apriboti ugnies plitimą. Tačiau ugniagesiams labai padėtų lietus, kurio pajūryje, deja, nenumatoma nei penktadienį, nei visą ateinantį savaitgalį.

Pasak V. Rakštelio, apie 15-16 val. gaisrą gesinti buvo nusiųsta apie 10 autosistemų bei 3 specialiosios mašinos. Gaisrą padėjo gesinti ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 su įgula, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Kariuomenės sraigtasparnis į įvykio vietą pasiųstas reaguojant į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prašymą.

DELFI žiniomis, baiminamasi sprogimų, dėl galimai nuo karo laikų užsilikusių sprogmenų, kurių būta ankstesniame gaisre. Situacija darosi ekstremali.

Apie 16 val. paskambinus į „Senosios perkėlos“ dispečerinę, jos darbuotojai informavo, kad perkėla veikia, automobiliai keliami iš Klaipėdos į Smiltynę, pirmenybė skiriama spec. transportui. Keltai kelia automobilius ne pagal grafiką.

Alksnynės kontrolės postas, esantis gana arti gaisro židinio, dirba be sutrikimų. Kaip DELFI informavo poste dirbanti kasininkė Vida Norvaišienė, jie yra parengtyje ir stebi įvykius, tačiau dėl gaisro automobilių srautas nesutriko.

V. Mazuronis: gaisrų stebėjimo sistema sureagavo vienu metu su žmonėmis

Aplinkos minisras Valentinas Mazuronis naujienų portalą LRT.lt informavo, kad Kuršių nerijoje įdiegta miško gaisrų stebėjimo sistema sureagavo laiku ir kone tuo pačiu metu, kaip ir buvo gautas pranešimas į Bendrąjį pagalbos centrą. Anot ministro, gesinti gaisro bus pasitelkiami ir kaimynai latviai, padėję lietuviams ir 2006-ųjų pavasarį. 

„Mano turima informacija, praktiškai vienu metu ir žmonės, ir gaisrų sistema sureagavo, nes reaguoja nuo dūmų“, – portalui LRT.lt komentavo aplinkos ministras.

VĮ Kretingos miškų urėdijos miško gaisrų stebėjimo ir aptikimo sistemos Dituvos bokšte įrengta
kamera – detektorius Kuršių Nerijos teritorijoje kylančius dūmus užfiksavo 11.53 val., praneša Generalinės miškų urėdija.

Papildomai specialiai patikrinus kylančių dūmų vaizdą, Kretingos miškų urėdija informavo Kuršių Nerijos Smiltynės girininką apie užfiksuotą gaisro židinį. Kuršių Nerijos gaisrą aptiko ir VĮ Šilutės miškų urėdijos antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema.

Įvertinus Kuršių Nerijos gaisro mąstą ir prisimenant 2006 metų gaisro pasekmes, Generalinis miškų urėdas įsakymu pavedė VĮ Kretingos, Šilutės ir Tauragės miškų urėdijų miškų urėdams dalyvauti gaisro gesinimo darbuose pasitelkiant gaisro gesinimo techniką, žmogiškuosius išteklius, kitas
būtinas priemones, koordinuoti miškininkų veiksmus su Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininku, bei organizuoti budėjimą.

Latvija atsiųs vieną arba du sraigtasparnius miško gaisrui Kuršių nerijoje gesinti, pranešė Gynybos ministerija, praneša BNS.

V. Mazuronis teigia kalbėjęsis su vidaus reikalu ministru Dailiu Alfonsu Barakausku, kuris yra atvykęs į Kuršių neriją. Į įvykio vietą siunčiami kariškiai, pagalbos laukiama jau ir iš Latvijos.
Pasak aplinkos ministro, gaisrą gesinimą sunkina ir nuolat besikeičiantis vėjas. „Pajungė cisternas, daro viską, ką gali, bet gaisras yra išsiplėtęs“ – LRT.lt teigė aplinkos ministras V. Mazuronis. 

Jis sakė neturintis informacijos, kodėl galėjo kilti gaisras. Po susitikimo Plungėje aplinkos ministras teigė važiuosiantis į Kuršių neriją. 

Gaisrui greitai plintant iš karto buvo pradėta ieškoti papildomų būdų jam numalšinti. Aplinkos ministro vardu Generalinė miškų urėdija kreipėsi į kolegas Lenkijoje. Balstogės regione yra dislokuotas specialus aviacijos dalinys, skirtas miškų gaisrams gesinti.

Kuršių nerijoje ugnis sustabdyta, bet baimė liko
© DELFI (P.Sadausko nuotr.)

Nidoje poilsiautojus užklupo negandos

Į Nidą savaitgaliui susiruošę poilsiautojai patyrė nemenkų nemalonumų. Ir vaizdu į milžinišką dūmų debesį jie nesibaigė.

DELFI žiniomis, kurorte neveikia bent jau dalis bankomatų ir parduotuvių. Atsiskaityti banko kortele - iššūkis, jei ne misija neįmanoma.

Ugnis sparčiai išplito

Jau apie 13 val. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser DELFI teigė, kad ugnis sparčiai išplito.

„Padėtis kalnapušyne keičiasi labai labai greitai. Jau gal kokios šešios ugniagesių mašinos šiuo metu yra ir dar važiuoja naujos pajėgos. Kažkur apie 10 hektarų paliesta šiuo metu“, - anksčiau kalbėjo A. Feser. Pasak jos, gaisras pastebėtas pačioje užuomazgoje, tačiau ugnis išplito žaibiškai.

„Mūsų miško darbuotojas važiavo tiesiog keliuku, pastebėjo gaisrą. Pamatė pačioje pradinėje stadijoje ir iš karto skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Bet kalnapušėse tokiu greičiu viskas vyksta“, - sakė A. Feser.

Į įvykio vietą išvykusi parko direkcijos vadovė tuomet DELFI informavo, kad bandoma užkirsti kelią ugnies plitimui. Šiam darbui pasitelkti buldozeriai.

„Išsikvietėme pagalbą, kad su buldozeriais atkirtinėtų, kad gaisras neitų nei į šiaurę, nei į pietus. Kiek aš žinau, dabar ugnis eina link paplūdimio“, - teigė A. Feser.

Pašnekovės teigimu, galima guostis nebent tuo, kad vėjas parko teritorijoje nestiprus: priešingu atveju, liepsnos plistų dar greičiau. „Vėjas nesmarkus. Ačiū Dievui, jis nesmarkus“, - sakė A. Feser.

Parko teritorijoje įrengtos ir specialios kameros, kurios turi fiksuoti gaisrus ir padėti juos greitai lokalizuoti. Anot A. Feser, šiuo atveju žmonės gaisrą pastebėjo kur kas greičiau, tačiau kamerų nauda neabejotina.

Ant kojų sukeltos gausios ugniagesių pajėgos

Į įvykio vietą prasidėjus gaisrui buvo išsiųstos gausios ugniagesių pajėgos. Autocisternos į nacionalinį parką keliavo ir keltais per Kuršių marias.

„Išsiųstos gaisrinės iš Klaipėdos miesto, Gargždų, Neringos, Kretingos, Palangos. Septynios, jau gal ir daugiau autocisternų turėtų būti“, - DELFI sužinojus apie gaisrą teigė Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Aurelija Lapaitė.

Pasitelkė ir karius

50 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono karių kartu su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniu Mi-8 įgula padeda gesinti Kuršių Nerijoje ties Alksnynės kontrolės postu kilusį gaisrą, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Kariuomenės sraigtasparnis į įvykio vietą išsiųstas reaguojant į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prašymą.

Padėti gesinti miško gaisrą taip pat pasirengę ir kito Klaipėdoje dislokuoto Lietuvos kariuomenės vieneto - Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės - kariai.

Kuršių nerijoje ugnis sustabdyta, bet baimė liko
© KAM

Primename, kad didžiulis gaisras Smiltynėje kilo 2006 m. gegužę. Tuomet ugnis buvo užgesinta tik po 26 dienų nuo gaisro pradžios.

Tuomet intensyviausiai miškas degė 10 parų, kol pasisekė ugnį užlieti ir pradėjo lyti. Tąkart išdegė 236 hektarai Smiltynės miško. Užsitęsusi pavasarinė sausra, ketvirta gaisringumo klasė, nepastovus vėjas lėmė nepaprastai greitą liepsnos plitimą.

Kl.lt praneša, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Giedraitis patarė vaikų ir sergančiųjų lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis vengti pasivaikščiojimų lauke. Kol kas oro taršos stebėjimo stotelės rodo tik nežymų taršos padidėjimą Klaipėdoje. Tačiau klaipėdiečiai jau jaučia dūmų tvaiką ir sunerimę stebi kitapus marių plintantį dūmų šleifą.

„Tai yra labai žiauru, čia mano žmogiškas pastebėjimas“, - telefonu teigė Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Aurelija Lapaitė, rašoma kl.lt.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Nusivylė „Emodži filmu“: pasigedau kritikos šiuolaikinėms problemoms (43)

Dar kartą įsitikinau, kad kino teatruose karaliauja konsumerizmas ir prastos kokybės kultas. Ko gero, nesu matęs nieko prastesnio, kaip šią savaitę matytas „Emodži filmas“ .

Glaustytis mėgstantis katinas ieško namų arba globos (3)

Mielas, jaukus, pūkuotas, minkštas, gražus, švelnus, meilus iki begalybės katinas ieško namų arba globos. Kaip jis atsidūrė gatvėje – nežinome, bet kad lauke gyvenantis katinėlis būtų toks jaukus, sunku patikėti.

Pirkėjas papasakojo, kaip viskas vyko sekmadienį Mindaugo „Maximoje“ (13)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio incidento liudininku. Jį nustebino parduotuvės darbuotojų reakcija.

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (169)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant, atrodo, jau saugių žaidimų įrenginių, pasisupo ir karusele prie kavinės „Sugarmour“ Vasaros Rezidencijos.

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.