Kraupi lietuvio patirtis Ukrainoje: griuvome ant žemės, slėpėmės už bet ko

 (102)
„Ko jums čia? Dabar pas mus karas...“ - tokie buvo pasieniečio žodžiai žurnalistui, fotografui, kūrybinės studijos IGSI bendrasavininkui Pauliui Važgauskui, praėjusią savaitę kruvinų įvykių sūkuryje - trečiadienį ir ketvirtadienį - nuvykusiam į Kijevą, Nepriklausomybės aikštę palaikyti ukrainiečių laisvės siekio. Paulius nemeluoja, kad buvo ir tokių akimirkų, kai sukaustė baimė – į protestuotojų pusę skriejant kulkos teko griūti ant žemės norint išsaugoti gyvybę.
© Skaitytojo nuotr.

Į Kijevą – viską pamatyti savo akimis

Kam rizikuoti ir važiuoti į Kijevą? Paulius pasakojo, kad viską, apie ką skelbia žiniasklaida, norėjęs pamatyti savo akimis.

„Aš tikiu tik tuo, ką matau savo akimis, girdžiu savo ausimis. Su drauge Naja vykome palaikyti Ukrainos. Kuo didesnė masė žmonių dalyvaus tame - tuo greičiau bus įgyvendinta visi svajotojų apie laisvą Ukrainą tikslai“, - sakė Paulius.

Apie tai, kas įvyko Kijeve, jis sakė savo vaikams galėsiantis jau pasakoti ne kaip istoriją, o kaip savą prisiminimą. „Žmonių drąsa ir tikėjimas nugalėjo. Visada reikia siekti savo užsibrėžto tikslo! Visada reikia kovoti už savo tiesą, tautiškumą, žodžio laisvę. Lietuviams linkiu pasimokyti iš draugės Ukrainos!“, - rašė pašnekovas.

Pirmas šokas – muitinėje

Paklaustas, kaip sekėsi kelionė, Paulius sakė, kad stebėtis pradėjo jau jos pradžioje. „Kas galėjo pagalvoti, kad pasieniečiai tik paklaus kelionės tikslo ir praleis net be kai kurių būtinų dokumentų... „Ko Jums čia? Dabar pas mus karas...“ - tokie buvo jų žodžiai“, - prisiminė lietuvis.

Pasak jo, visose kelionės metu aplankytose degalinėse ir kavinėse jis galėjo jausti žmonių pyktį prezidentui, žmonės kalbėjo, kad Kijeve pragaras, kad bus sudėtinga patekti į sostinę, nes ji visa apsupta, keliai užtverti, automobiliai priverstinai nukreipiami atgal. Iš tiesų sudėtinga nebuvo - pareigūnai tik mojavo lazdele, kad greičiau važiuotų o ne reikalavo apsisukti.

„Iššūkis buvo patekti į patį Maidaną. Čia viskas atrodė sunkiau, nes pareigūnai reikalavo leidimų. Ieškojome kitų būdų ir kelių. Pasirodo, viskas buvo daug paprasčiau nei tikėjomės, pasirinkus pagrindinį įėjimą, nes mus patikrino tik kovotojų už laisvę apsauga, kad neįsineštume į teritoriją šaunamųjų ginklų. Toliau viskas - be rūpesčių. Visi draugiški ir malonūs. Dalinamas maistas, šalmai ir respiratoriai, kas nori darbuotis – pirštinės. Atvažiuoja padangomis perkrauti automobiliai. Fotoobjektyvo nebijo nei vienas kovotojas, nes jų tikslas - pasaulio dėmesys. Todėl ten buvo tikrai jaučiamas saugumas iš kovotojų pusės“, - gandus apie slapstymąsi, ginkluotę neigia pašnekovas.

Maidane – nuostabu

Paulius sako, kad Maidane vaizdas buvęs nuostabus: „Šimtai, galbūt tūkstančiai žmonių dirba dėl savo vaikų ateities. Kovoja už laisvą šalį, demokratiją, tautos balsą. Aš juos palaikau - jie teisingai elgiasi. Žmonės daro gyvą grandinę – ardo aikštės trinkeles ir rankomis jas siunčia į kalną, ten statoma milžiniška barikada. Kiti tempia padangas: kas po viena, o kas po dvi ar tris. Kas po kojom - tas keliauja tolyn, kad barikada būtų kuo aukštesnė“.

Jam teko pabendrauti ir su pačiai ukrainiečiais – pasirodo, žmonių požiūriai skiriasi: vieni tik verkia, kad katastrofa šalyje, kiti pasiruošę paaukoti gyvybę dėl tautos, treti mato šalies problemas, bet nesikiša, nes kovoti reikia su tikslu, o tikslas nėra aiškus.

Vis tik, nuomonė apie V. Janukovyčių – vieninga: „Prezidentas yra laikomas išdaviku, vagiu, marionete ir jo gyvybės laikas jau suskaičiuotas... Žmonės dirba ties tuo. Tauta džiaugiasi pergale, keikia prezidentą, verkia už žuvusius“.

Apšaudė snaiperiai

Paulius prisimena, kad buvę ir gąsdinančių momentų – pavyzdžiui, stovint aikštėje teko sužinoti, kad 15 val. vyks puolimas ir „Berkut“ pajėgoms duotas leidimas naudoti šaunamuosius ginklus.

„Vietoj to, kad žmonės išsigąstų ir apleistų teritoriją, darbai tik suintensyvėja. Barikados augo „ant akių“. Plytos, trinkelės, stalai, kėdės, padangos, sudegę automobiliai - viskas keliavo rankomis į barikadų pusę. Gražu žiūrėti. Sukyla prisiminimai apie riaušes prie Lietuvos Respublikos Seimo ir apima juokas pro ašaras. Nėra net ką lyginti“, - teigė lietuvis.

Jis sako, kad teko ir slėptis nuo snaiperių, leidžiančių kulkas. „Griuvome ant žemės, slėpėmės už bet ko, saugodami gyvybes. Šaudyta iš viešbučio, kuriame atrodė saugiausia, nes pirmame aukšte įsikūręs laikinosios ligoninės štabas, šalia sustatyti žiniasklaidos automobiliai“, - kraupia patirtimi pasidalina jis.

Į Ukrainą ne miestu pasigrožėti, o protestuose sudalyvauti vykęs lietuvis džiaugiasi – jam būnant Kijeve ir buvo pasiekta Maidano pergalė: „Džiaugiamės patekę ten pačiu tinkamiausiu laiku. Galėjome drąsiai su visais šūkauti „Slava Ukraini“, pergalė buvo pasiekta būtent tada, kai buvome ten“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Pasipiktino cepelinų kainomis: aiškinosi, kiek už tą pačią kainą gali pasigaminti namuose (461)

Sugalvojome su žmona nuvykti Merkinę, užlipti ant ten esančio apžvalgos bokšto ir pasigėrėti atsiveriančiais nuostabiais vaizdais, pafotografuoti. Taigi, pasidžiaugę Nemunu ir jo pakrantėmis, pasivaikščioję po miestelį vykome namo į Vilnių. Pakelėje, praalkę nutarėme užeiti į populiarią karčemą pavalgyti cepelinų.

Modernus ugdymas – pokyčiai turi vykti ir specialiojo lavinimo mokyklose

Netylant diskusijoms apie aukštojo mokslo ir bendrojo lavinimo mokyklų reformas ir pokyčius, kai kurios vaikų grupės lieka šešėlyje. Kai kurios specialiojo ugdymo mokyklos imasi savarankiškų žingsnių moderniam, XXI amžiaus ugdymui kurti – viena tokių yra Vilniaus Šilo mokykla, pradėjusi bendradarbiauti su patyrimines edukacijas vedančiu Vikingų kaimu.

Praleido dieną su Vilniaus musulmonais: viskas yra kitaip nei įsivaizduojate (255)

Vilnius nuo seno garsėjo kaip nepaprastas kultūrinės mozaikos miestas. Šimtmečius daugiakultūrinį miesto veidą kūrė skirtingų tautų atstovai, išpažinę įvairias religijas – nuo judaizmo iki islamo. Vis dėlto musulmoniškoji Vilniaus pusė ne vienam, ko gero, yra dar nepažįstama, daugelis jos nesupranta, kai kurie net stengiasi ją ignoruoti. Tai paaiškinti būtų galima, tikriausiai, tuo, kad daugelis lietuvių su islamu susipažįsta tik sekdami žiniasklaidos priemones. Jos, deja, linkusios formuoti neigiamą musulmonų įvaizdį.

Italijoje rastas lietuvės nuotakos laiškas butelyje (14)

Itališko dienraščio „Barinedita“ redakcija sulaukė neįprasto piliečio prašymo – atpažinti kokia kalba yra parašytas butelyje rastas laiškas ir apie ką jame rašoma. Nors užduotis iš pradžių neatrodė lengva, tačiau italai su ja puikiai susidorojo – nustatė, kad laiškas parašytas lietuvių kalba ir jį išvertę, pasidalino su skaitytojais.

Nelauktas vairuotojo posūkis suerzino kitą eismo dalyvį (51)

DELFI skaitytojas atsiuntė video įrašą, kuriame matyti, kaip jam pavyko išvengti susidūrimo su netikėtai į kairę pasukusiu vairuotoju.