Aki Takase, Japonijoje gimusi ir augusi muzikantė, kaip ir dauguma jos tautiečių labai sėkmingai neištaria raidės „L“ ją pakeisdami raide „R“. Taip simboliškai kiekviena pirmojo koncerto kompozicija buvo „sumelsta“, o ne sugrota.
Kai pagalvoji, gal džiazas ir yra malda? Juk jau kliše tapo išsireiškimas, kad tai, ką kartais girdime džiazo koncertuose, sunkiai galime pavadinti muzika… Na gerai, tai tikrai nėra tradicinis rožančiaus kalbėjimas klūpint ant kelių, bet ritualinį grybukų valgymą Amazonės pakrantėje gali priminti. Šį trečiadienį Vilnius Jazz 2014 surinko pilną salę norinčių pirmą kartą pabandyti, arba jau patyrusių ir „užkibusių“. Aleluja!
Viename interviu festivalio tėvas Antanas Gustys pasakojo, kad per dvidešimt septynerius festivalio organizavimo metus ne kartą buvo išsigandęs, kad festivalis numirs kartu su senąja džiazo mylėtojų karta. Palanges nusėdę, visas sienas pakaušiais trinantys jaunuoliai, tikiu, gali būti geras ženklas, kad „Vilnius Jazz“ dar turės padžiazuoti.
Aišku, yra ir blogoji pusė – įsisiautėję jaunieji fotografai nejaučia ribų (o kartais ir ritmo) ir savo fotoaparatais be duslintuvų bandė sušaudyti koncertą. Koncertas liko gyvas, nes festivalio tėvas atbėgęs mus, atsiprašau, juos, sudrausmino. Sakykite man, ką norit, bet kai kalba eina apie džiazą, vien faktas, kad yra ką drausmint, ta prasme, kad yra žiūrovų, mane „veža“ toli. Iki pat Amazonės.
Aki Takase – puikiai įvertinta pianistė – mūsų pusiau piktybinei publikai grojo savos kūrybos kompozicijas IR savas džiazo legendų, pavyzdžiui, Thelonious Monk kūrybos interpretacijas. Skaniai atpažįstami legendinių džiazmenų kūrybos motyvai visus turėjo palikti laimingus, ne ta blogąja pop prasme, bet tuo geruoju Aki Takase būdu. Bise kai kurie kažkodėl išgirdom ir Keith Jarrett… Gal dėl to, kad Aki Takase nesidrovėjo šūktelt, o gal dėl to, kad Jarrettas yra žodžio „gražu“ sinonimas.
Kaip ten buvo iš tikrųjų, niekas nebesužinos. Faktas, kad Aki Takase ne visiškai teisingai pirmiausia pristatoma kaip savo vyro Alexander von Schlippenbach žmona ir kūrybos partnerė. Nors ir retai, bet solo koncertus rengianti Aki turi ir jėgos, ir veržlumo, ir dinamiškumo, pakylėjančio taip, kaip turi pakylėti šita muzika. Lygiai taip pat tie, kurie yra linkę palinguoti pagal melodiją, klausant pianistės turėjo tam progų.
27-asis Vilnius Jazz festivalis tik prasidėjo. Veiksmas persikelia į Rusų dramos teatrą. Festivalio programa žada daug įdomių koncertų, bet čia juk džiazas, niekas nežino kaip viskas bus… Be visų kitų džiazo katinų Aki Takase šį trečiadienį sėkmingai painterpretavo ir Miles Davis – matot, apie muziką jis yra leptelėjęs „Play and pray. Pray and play“. Amen.
Tekstą parengė DELFI Piliečio reporteris „Vilnius Jazz“ festivalyje Unė Dabužinskaitė. Nuotraukos – DELFI Piliečio fotografo „Vilnius Jazz“ festivalyje Tomo Tereko.