Kodėl šviesoforus reikia statyti tik prieš sankryžą

 (50)
Praeitą savaitę per visą Lietuvą nuskambėjo atvejis apie tai, kad naujai rekonstruotose sankryžose Kaune neteisingai nubrėžtos „Stop“ linijos ir vairuotojams šviesoforai lieka už nugaros. Be abejo, šviesoforų nereikėjo įjungti, kol „Stop“ linijos teisingai nenubrėžtos, tačiau šiame straipsnyje noriu aptarti ne tai.
© Skaitytojo nuotr.

Pagrindinė priežastis, dėl ko kilo sąmyšis, yra ta, kad šviesoforai nedubliuojami už sankryžos. Lietuva pasirinko daugelyje Europos valstybių taikomą praktiką, kai šviesoforai įrengiami tik prieš sankryžą. Tokia praktika taikoma Vokietijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Portugalijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir daug kur kitur.

Pirmasis tokios sistemos privalumas – vairuotojai privalo tvarkingai sustoti prieš „Stop“ liniją, kad matytų šviesoforų signalus. Kaip parodė Kauno atvejis, vairuotojai šiai taisyklei iki šiol neskirdavo daug dėmesio, tegul atleidžia man kalbininkai, kitaip tariant, daugelis vairuotojų prieš sankryžą sustoja bele kaip. Problema tikrai giliai įsišaknijusi Lietuvos vairuotojų sąmonėje. Tačiau noriu pasidžiaugti, kad praėjus nedaug laiko po naujų sankryžų atidarymo Kaune, šiandien atkreipiau dėmesį, jog vairuotojai jau stengiasi sustoti prieš šviesoforus. Vadinasi, kai norima, tai galima ir tvarkingai sustoti

Jau pasigirdo kritikos naujai tvarkai. Neva, nesimato šviesoforų virš važiuojamosios dalies. Pirmiausiai – šviesoforai yra įrengiami dešinėje ir kairėje kelio pusėse bei dubliuojami virš važiuojamosios dalies. Pirmieji prieš „Stop“ liniją stovintys vairuotojai mato dešinėje ir / arba kairėje kelio pusėje esančius šviesoforus. Šviesoforai virš važiuojamosios dalies skirti toliau nuo „Stop“ linijos stovintiems eismo dalyviams. Todėl teigti, kad nesimato šviesoforų, yra neteisinga. Pagrindinis dalykas yra teisingai sustoti prieš „Stop“ liniją.

Grįžtant prie senosios tvarkos, noriu pastebėti, kad dubliuojančių šviesoforų už sankryžos trūkumų yra labai daug. Pagrindinis trūkumas, be abejo, yra tas, kad dalis vairuotojų nesistengia sustoti prieš šviesoforus. Taip užvažiuojama ant pėsčiųjų perėjų, trukdant pėsčiųjų eismą, ar net iš dalies įvažiuojama į sankryžą. Be to,  šviesoforai už sankryžos labai parankūs kelių ereliams – kas gi nesusidūręs su įžūliai prieš nosį užlendančiais vairuotojais, kurie nenori laukti eilėje ir aplenkę koloną prieš pat sankryžą „užkiša“ laukiantiems žalio signalo sąžiningiems vairuotojams?

O kur dar praleidžiantys norinčius sukti iš galo per raudoną su lentele su žalia rodykle – juk matydamas šviesoforą už sankryžos toks vairuotojas, atlaisvindamas kelią sukančiam į dešinę, drąsiai kerta „Stop“ liniją, pravažiuoja raudoną šviesoforą (KET pažeidimas), ir atsistoja antroje eismo juostoje pėsčiųjų perėjoje. Vėl – pavojus ir nepatogumai pėstiesiems.

Dubliuojantys šviesoforai taip pat gali mažinti eismo pralaidumą. Vairuotojas, kuris bebaigia įvažiuoti į sankryžą, matydamas šviesoforą su mirksinčiu žaliu signalu už sankryžos, sustoja prieš pat sankryžą, nors galėtų važiuoti toliau. Ta pati situacija, kai jau iš dalies įvažiuota į sankryžą, bet pvz.: praleidžiami pėstieji. Jei besibaigiant pėsčiųjų eismui, už sankryžos ima mirksėti žalias ar užsidega geltonas signalas, dažnas vairuotojas nebedrįsta važiuoti toliau, nors pagal KET 166 p., vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Jei nėra šviesoforų už sankryžos, vairuotojas, nematydamas šviesoforų, nuvažiuoja toliau, nepažeisdamas KET.

Dažnas naujos sistemos kritikų argumentas yra tai, kad sukdamas į kairę vairuotojas nemato šviesoforo signalų. O kam juos matyti? Juk yra KET 166 p. (žr. aukščiau). Be to, šviesoforas už sankryžos gali net klaidinti vairuotojus, nes matydamas mirksintį žalią, dažnas vairuotojas mano, kad žalias signalas baigiasi ir važiuojantiems iš priekio. O kai kuriose sankryžose taip nėra, nes važiuojantiems iš priekio žalias gali degti ir ilgiau. Todėl sukantiems į kairę šviesoforas už sankryžos yra visiškai nereikalingas – manevrą gali baigti degant bet kokiam signalui, jei tik pasibaigė eismas iš priekio.

Įdiegusi naują šviesoforų sistemą Lietuva neišrado dviračio. Tiesiog naudojama daugelyje Europos šalių įsitvirtinusi praktika. Naujų sankryžų, kuriose šviesoforai nedubliuojami už sankryžų, yra ne tik Kaune, bet ir Klaipėdoje, Panevėžyje, Druskininkuose, Raseiniuose, Elektrėnuose, Šalčininkuose ir kitur. Prie kiekvienos tvarkos reikia priprasti. O naujoji tvarka drausmina vairuotojus, nes bele kaip sustojęs prieš sankryžą, nebematysi šviesoforų, todėl kitą kartą pagalvosi – reikia sustoti tvarkingai, kad juos matytum.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Savaitės „Baudos kvitas“: nevargsiu, ieškodamas vietos (14)

Rubrika „Baudos kvitas“, kur publikuojami skaitytojų užfiksuoti KET pažeidimai, ir toliau laukia įspūdingų kadrų! Publikuojame geriausias, per visą savaitę skaitytojų siųstas nuotraukas ir videoklipus. Juos galite peržvelgti bendroje galerijoje.

Karti darbo užsienyje patirtis: ištvėriau tik 6 savaites (76)

„Kad ir kaip sočiai vilką bešersi, jis vis tiek į mišką žiūri“, – darbą užsienyje ir ten mokamą atlygį įvertino DELFI skaitytojas. Jis atsiliepė į DELFI Piliečio prašymą pasidalyti mintimis apie emigraciją ir papasakojo apie karčią savo darbo patirtį.

Skaitytojo klausimas: kas šis voras? (49)

Į DELFI Pilietį kreipėsi skaitytojas Kęstutis – pamatęs anksčiau skaitytojų išspręstas dilemas apie tai, koks gyvis svečiavosi jų namuose, jis panoro išsiaiškinti, kokį vorą užfiksavo. Biologijos mokytojas Algirdas Vilkas išsklaidė skaitytojo abejones.

Įsiutino kito vairuotojo elgesys: lenkia kaip panorėjęs (20)

Vairuoja, kaip nori! Tuo pasipiktino DELFI skaitytojas, užfiksavęs neatidų kito vairuotojo manevrą kelyje „Alytus-Vilnius“.

Lietuvė ilsėjosi Ispanijos saloje, kurią rekomenduotų daugeliui (42)

Menorka, kartais dar vadinama Minorka, – viena iš Viduržemio jūros vakaruose esančių salų, priklausanti Ispanijai. Balearai (isp. Islas Baleares) – salynas, kurį sudaro šios salos: Maljorka, Menorka, Ibisa, Kabrera ir Formentera. Šiame salyne galima puikiai praleisti laiką, besigėrint kraštovaizdžiu ir besimėgaujant maudynėmis smaragdinės Viduržemio jūros vandenyse.