Pradėjus domėtis įvairesnėmis investavimo galimybėmis mano akys knygyne užkliuvo už Michael Maloney knygos „Investavimo į auksą ir sidabrą vadovas“. Žinau, kad už savo santaupas aukso neprisipirksiu, bet kuo daugiau investavimo kelių žinai, tuo saugiau. Ar ne?

Žymus ekonomistas M. Maloney knygą parašė paprasta kalba, remdamasis savo patirtimi. Ne veltui knygoje pateikiama itin daug investuotojų vartojamų terminų. Jie daugeliui skaitytojų gali pasirodyti ganėtinai sudėtingi. Derivatai ar opcionai man skambėjo kaip burtažodžiai, tad į jų reikšmę teko gilintis ir internete. Tai padėjo praplėsti iki šiol siaurą finansinio pasaulio akiratį.

Tiesa, skaitydamas kartais pasijusdavau kaip pirmokėlis, visiškai nieko nesuprantantis apie pinigus, jų istoriją, valdymą ir valstybės finansų politiką.

Prisipažinsiu, kad knygoje man įdomiausia buvo istorinė dalis. Pasirodo, ir Romos laikais buvo pinigai, ir ten egzistavo infliacija. Labai patiko istorija apie lošėją iš Škotijos, kuris pats vienas sukėlė finansų krizę viduramžių Prancūzijoje, kuri vėliau nuvilnijo per visą Europą. Tikiuosi, kad minėto lošėjo istorija nebus panaši į V. Romanovo.

Knygoje autorius pristato aukso istoriją ir aprašo, ką reiškia, kai valiuta auksu padengta ir ką – kai ne. Kažkada galvojau, kad auksu padengta valiuta reiškia, kad 100 litų kupiūra yra paauksuota. O tai tiesiog reiškia šalies aukso atsargas ir valiutos santykį.

Ankstyvųjų amžių Roma, viduramžių Prancūzija, tarpukario Vokietija, šiandieninės Jungtinės Amerikos valstijos. Kiekviename istoriniame laikotarpyje vyriausybės siekė išlaikyti valiutos stabilumą, todėl spausdino nesuskaičiuojamus pinigų kiekius. M. Maloney pateikia daugybę istorinių pavyzdžių, kaip piniginė valiuta ištįsus šimtmečius kovoja su auksu ir sidabru.

Kaip supratote, knygos pavadinimas kiek klaidina. Joje nėra kalbama vien tik apie investavimą į auksą ir sidabrą, bet ir apie pinigų nuvertėjimą ar aukso pokyčius per visą žmonijos istoriją. Ypač įsiminė M. Maloney citata, kad nežinodami istorinių įvykių, nesuprasime ir dabarties realijų, nes ekonominiai procesai nuolat kartojasi.

Knygoje juntamas autoriaus noras paskatinti įsigyti auksą ir sidabrą. Negaliu pasakyti, kad jam pavyko mane suvilioti ir perskaitęs knygą lėksiu investuoti į brangiuosius metalus. Mano nuomone, Lietuvoje greitai ir patikimai sunku įsigyti reikiamos prabos metalų, kuriuos būtų verta taupyti. Nors gal ir klystu.

Kam šią knygą rekomenduočiau? Tiems, kurie nori sužinoti plačiau apie įvairesnius pinigų taupymo būdus. Ne vien tik indėlius ar akcijas. Ir tiems, kurie vis dar galvoja, kad popieriniai pinigai – svarbiausia pasaulio valiuta. Patikėkit, taip tikrai nėra.