Kino recenzija. Volterio Mičio slaptas gyvenimas

 (3)
Žinomas amerikietiškų komedijų asas, aktorius ir prodiuseris Benas Stilleris, kartas nuo karto atsisėda į režisieriaus kėdę bei tuo pačiu pristato įsimintinus ir gana originalius produktus.
© Organizatorių nuotr.

Kultinio „Prielipos“ su Jimu Carrey‘iu, šmaikštaus „Zulanderio“ ir neįtikėtinai kieto „Griaustinio tropikuose“ kūrėjas pristato savo penktą pilnametražį kino projektą, kuris be abejonės lenkia visus jo ankstesnius darbus savo itin didinga produkcija bei nekasdiene tematika.

Daugelio mylimas komikas kviečia atsidurti tikrame fantazijų rojuje, kuriame negalios jokie fizikos dėsniai, kuriame tu gali tapti, kuo tik panorėsi, ir visos tavo svajonės išsipildo akimirksniu, o realybė tampa banalia pasaka rutinos kamuojamoms pilkoms pelytėms.

Apie ką mes čia…

Volteras Mitis – žurnalo „Life“ darbuotojas, kuris jau ilgą laiką yra įsižiūrėjęs į vieną moterį savo darbe, tačiau dėl savo drovumo nesugeba užmegzti ryšio su ja. Vyras dažnai įsivaizduoja savo pirmą pokalbį su ja bei būsimą ateitį, o tam jam padeda laki fantazija, virstanti į vieną ilgą ir spalvingą kelionę po svajas.

Kūrinio vidus

Paskutiniais metais Stilleris buvo labai „užtilęs“ tiek dėl savo prodiuserinių, tiek aktorinių projektų, tačiau dabar paaiškėja, kodėl populiarus aktorius nesirodė ilgą laiko tarpą kino teatruose arba filmuodavosi lėkštose komedijose. Vien iš filmo anonsų galima teigti, jog labai daug darbo buvo įdėta ties šia juosta, o pasižiūrėjus visą filmą tapo akivaizdu, jog jis buvo kurtas su meile ir atsidavimu.

Iš vienos pusės tai paprasta, bet labai nuoširdi pasaka apie meilę, kurią apgaubia itin optimistiškai pateikiamas siužetas, tačiau net ir toks banalus romantikos perteikimas suteikia daug žavesio šiam projektui. Kita medalio pusė slypi ten, jog pagrindine mintimi tampa žmogaus pojūtis pasauliui.

Grožis jaučiamas visur, kas tik pakliūna į akiratį, žmogus įsivaizduoja ir priima savo fantazijas asmeniškai, ir fikcija tampa realybe. Bandoma filosofuoti ir ties žmogiškos prigimties klausimu. Juostos metu matome, kaip bailys tampa didvyriu ir atvirkščiai. Tokiais manevrais scenaristas bando kritikuoti nusistovėjusį visuomenės sluoksniuose požiūrį į paprastą žmogų, kuris bando kovoti dėl savo vietos pasaulyje: kai esi pilkas kaip cementas, tu esi niekam reikalingas, o jeigu bandai išsiskirti iš kitų, tave pradeda gniaužti. Voltero portretas – tai visų mūsų portretas. Jis vaizduoja gyvenimo poreikį, gyvenimo prasmę, gyvenimo džiaugsmą. Tai ne filmas mums, tai filmas apie mus.

Stilleris nebūtų Stilleris, jeigu jo režisuotame projekte trūktų komedijos elementų. Vertinti šios juostos kaip komedijos nereikia, tačiau būtent sodrus ir visiškai nevulgarus humoro jausmas suteikia pačiam pasakojimui puikios ir šiltos atmosferos, kuri taip puikiai papildo Voltero fantazijos vaisius.

Žinoma, kaip ir visuose standartiniuose Beno filmuose humoras pritraukia dėmesį tik pirmojoje filmo dalyje, o vėliau prasideda arba tragikomedija, arba drama. Šiuo atveju - labiau drama su optimistiškai kerinčia potekste. To pakanka, kad filmas taptų ne tik sunkiau prieinamu kiekvienam, tačiau ir sukurtų stipresnį poveikį, duodantį peno apmąstymui apie gyvenimo džiaugsmą smulkmenose. Būtent, smulkmenose, kurios ir padaro žmogų laimingu.

Tuo pačiu žmogus tampa laimingas atsiskirdamas nuo materialaus gėrio, jis tampa laisvas, jis viduje tampa laimingesniu. Pamokslas, kuris visą filmo laiką taip įkyriai duria į akis, tampa neatsiejama šios neįtikėtinai žavios istorijos dalimi. Bežiūrint filmą atsipalaiduoji ir jautiesi saugus, o kartu pajunti, jog gyveni tik šia akimirka. Išties nuostabus jausmas, kuris panašiai pasireiškia bežiūrint praeitų metų Oskarinį hitą „Pi gyvenimas“.

Filme dominuoja vienas veikėjas ir viskas sukasi aplink jį. Viskas būtų gerai, tačiau keli istorijos vingiai nebuvo atskleisti, na, ir ,žinoma, Voltero meilės objektas nustumiamas į šalį. Tai nėra blogai, žinoma, kad ne, tačiau norėjosi, kad meilės kontekstas būtų išplėtotas šiek tiek vaizdingiau. Juostoje taip pat netrūksta kai kurių filmų ar knygų perteikimo. Išties smagios akimirkos buvo filmo metu, kai žinomi literatūriniai ir kino veikėjai pasirodydavo prieš akis. Labiausiai sužavėjo kūrėjų požiūris į vieną iš labiausiai išskirtinių 2008 metų projektų. Nenorint sugadinti staigmenos, tenka patylėti, tačiau būtent ši scena priverčia nuoširdžiai šypsotis. Tokių mielų akimirkų tikrai užtenka, kad žiūrovas pajaustų šiltą ir jaukią atmosferą.

Estetinis viso filmo grožis – tai stipriausias ir vienas reikšmingiausių pasakojamos istorijos komponentų, kuriame fantazijos pasaulis pavirsta į realaus pasaulio atspindį. Gražiausios pasaulio vietovės, kalnai ir jūros, miesteliai ir žmonių papročiai, leidžia vien tik besigrožėti vaizdais, pajausti tų vietų nuoširdumą, nesugadinti Vakarų kultūros. Natūralus pasaulis, kuriame atsikratoma vulgarumo, miestų idilės, šurmulio ir piktų žmonių. Idealus pasaulis be smurto ir kitų blogybių. Toks turėtų būti rojus ir tuo pačiu filmo kūrėjai pabrėžia, jog gamta - tai mūsų ateitis, tačiau, deja, mes nesugebame saugoti to, kas gražu ir natūralu.

Juosta pasibaigia labai keista nata, po kurios ateina laikas itin spalvingiems ir akį kerintiems titrams, papuoštiems nuotraukomis iš filmavimo užkulisių. Gražus ir kokybiškas darbas bei puiki dovana Kalėdų proga nuo Beno Stillerio, kuris išaugo į tikrai rimtą filmų kūrėją, todėl tenka jam palinkėti sėkmės būsimuose režisūriniuose projektuose.

Techninė juostos pusė

Kaip jau buvo galima suprasti, filme dominuoja specialieji efektai ir tiesiog kerinčiai pateiktas vizualus gamtos grožis. Foninės spalvos, kurios papildo visą filmą, padaro jį nepriekaištingai kerinčia kelione po žmogaus fantazijas, kurios taip simboliškai spalvų spektro dėka atsiskleidžia.

Operatoriaus darbas irgi fantastiškas. Tiek daug jaudulio suteikęs peržiūros metu, kameros darbas leido pasijausti kaip tikrame rojuje stebint nuostabiausius pasaulio vaizdus. Vien ko vertas pasivažinėjimas riedlente Islandijoje. Tiesiog užburiantis vaizdas. Iš visų filmų, kuriuos teko matyti, tai vienas iškiliausių operatoriaus darbų, kuris vertas Kino Akademijos nominacijos.

Muzika, lydinti filmą, irgi turi savito potraukio. Daug žinomų muzikinių kūrinių leidžia dar kartą pajusti nepriekaištingą idilę, kurioje akys ir ausys „kaifuoja“ nuo jaudulio.

Juostos montažas kai kuriose vietose šlubuoja, tačiau vis tiek jaučiamas kokybiškas filmo pateikimas ir ypač perėjimas nuo vienos scenos į kitą. Garsinis filmo paketas ir žinoma garso montažas nenusileidžia, todėl tam tikromis scenomis galima pajausti filmo galią, kuri dėka stipriai subalansuoto garso prasiskverbia per žiūrovą. Tokį atsipalaidavimo būdą lenkia nebent geras masažas.

Aktorių kolektyvinis darbas

Benas Stilleris sukuria vos ne patį rimčiausią savo vaidmenį. Žinoma, Oskaro jis negaus, tačiau pamatyti aktorių tokiame stipriame ir įsimintiname amplua tenka antrą kartą. 2010 metais pasirodžiusiame filme „Gringergas“ aktorius įkūnijo draminio pobūdžio veikėją, o čia jis kokybiškai subalansavo dramą su komedija, todėl bendrai gautas mišinys ne tik džiugina akis, tačiau leidžia tikėtis, jog ateityje aktorius bandys dažniau rodytis kino ekranuose būtent tokiuose vaidmenyse.

Kaip jau anksčiau buvo minėta, Stillerio personažas užima labai didelį veiksmo plotą, todėl antro plano aktoriams lieka labai mažai laiko pasireikšti. Kristen Wiig, kuri įkūnijo Voltero simpatijų objektą, filme atrodo kaip ne savo lėkštėje. Prisiminkime jos puikius pasirodymus kitose komedijose kaip tarkim „Sunokusios pamergės“ ar „Draugai su vaikais“. Ten visiškai kitokie, labiau atsiskleidę ir nesusikaustę aktorės personažai. Deja, bet čia to nepavyko pamatyti.

Seanas Pennas gauna vos tik kelias filmo minutes. Labai mažai kaip tokiam charizmatiškam aktoriui, kuris padaro iš bet kokio filmo saldainį. Išties, labai trūko jo, tačiau užtat per tas kelias akimirkas filme jis nenuvilia. Labai smagus personažas, simbolizuojantis drąsą ir svajonių išsipildymą.

Adamas Scottas, suvaidinęs „piktadarį“, viso filmo metu erzino su savo nenatūraliai atrodančia barzda. Žinoma, jo personažas atspindėjo tam tikrą žmonių sluoksnį, kurie labai patenkinti savimi ir nepastebi kitų, tačiau dėl jau minėtos barzdos, visas personažo įvaizdis subyrėjo į šipulius. Kaip filme juokavo Volteris, „tokia barzda tiktų tik Dumbldorui“.

Stillerio šou nors ir sumažino kitų aktorių šansus pasireikšti, tačiau net ir tai nesugebėjo sumažinti filmo įdomumo, todėl dar kartą galima pasakyti, jog tai vienas geriausių aktoriaus ir režisieriaus pasirodymų didžiuosiuose ekranuose.

Verdiktas

„Volterio Mičio slaptas gyvenimas“ – tai jausminga ir šiltai papasakota istorija apie žmogaus gyvenimo vertybių trapumą ir fantazijos svarbą kiekvienam iš mūsų sunkiomis akimirkomis, nepriekaištingai ir spalvingai pateikta vizualiai, o kartu - vienas geriausių Beno Stillerio karjeros darbų, kuriuo jis įrodo, jog ne vien komedijomis galima pavergti žiūrovą, prikaustant jį prie ekrano lėkštais juokeliais.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 8/10
Techninė juostos pusė – 9/10
Aktorių kolektyvinis darbas – 7/10

Bendras vertinimas: 8/10

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Italijoje rastas lietuvės nuotakos laiškas butelyje (8)

Itališko dienraščio „Barinedita“ redakcija sulaukė neįprasto piliečio prašymo – atpažinti kokia kalba yra parašytas butelyje rastas laiškas ir apie ką jame rašoma. Nors užduotis iš pradžių neatrodė lengva, tačiau italai su ja puikiai susidorojo – nustatė, kad laiškas parašytas lietuvių kalba ir jį išvertę, pasidalino su skaitytojais.

Nelauktas vairuotojo posūkis suerzino kitą eismo dalyvį (50)

DELFI skaitytojas atsiuntė video įrašą, kuriame matyti, kaip jam pavyko išvengti susidūrimo su netikėtai į kairę pasukusiu vairuotoju.

Dalyvavome draugų vestuvėse – paprašė dovanoti tik naudotus daiktus (45)

Vestuvių prasmė ir tradicija lyg ir aiški – sukviesti brangius šeimos narius, suburti seniai matytus giminaičius ir pasidalinti viešai savo laime su geriausiais draugais. Tačiau neseniai DELFI publikuotas straipsnis apie tai, kiek derėtų įdėti pinigų į jauniesiems dovanojamą vokelį, sukėlė didžiulį skaitytojų susidomėjimą.

Per avariją Utenos rajone žuvo du žmonės, buvo ribojamas eismas (53)

Pirmadienį per avariją Utenos rajone žuvo du žmonės. 11.52 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas, kad Utenos r., Vyžuonų sen., Šiaudinių k. susidūrė mikroautobusas ir lengvasis automobilis.

Nusipirko brangių aviečių turgelyje: popierinė pakuotė mane suklaidino (43)

2,5 euro × 4 = 12,5 euro, arba kiek iš tikrųjų kainuoja avietės. Taip, taip, čia ne klaida...