Kino recenzija. Violeta ir Deizi

 (5)
Oskaro premijos laureatas už geriausią 2010 metų adaptuotą scenarijų filmui „Meilutė“, scenaristas ir prodiuseris Geoffrey‘is Fletcheris pristato savo pirmą režisūrinį darbą. Kino kūrėjas kviečia pasinerti į pavojingą samdomų žudikų gyvenimą, pamatyti tikros draugystės pavyzdį ir paskutinį kartą pasimėgauti kultinio Jameso Gandolfinio pasirodymu plačiuose kino ekranuose.
© Reuters/Scanpix

Apie ką mes čia…

Violeta ir Deizi - iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančios paauglės, tačiau pirmas įspūdis visada klaidingas. Jos - šaltakraujės samdomos žudikės, prieš kurias dreba net patys kiečiausi vyrai. Merginos, kaip joms jau tapo įprasta, gauna dar vieną darbą, kuris neturėtų kelti jokių papildomų rūpesčių, bet atėjus į svečius pas savo taikinį jų laukia netikėtai sunki išbandymų ir ištvermės diena, kurios niekas negalėjo numatyti.

Kūrinio vidus

Prieš juostos peržiūrą buvo daug pozityviai nuteikiančių minčių, jog vienas didžiausių filmo pliusų bus tai, kad jis orientuotas ne į „masių“ žiūrovą. Deja, tenka labai nusivilti, nes pamatome pernelyg sunkiai, o kartu ir skurdžiai pristatytą istoriją apie paaugles žudikes. Pati juosta primena netgi kai kuriuos Quentino Tarantino filmus, ypač pastebimas kultinio režisieriaus braižas trumpuose pasakojimuose. Skirtumas tik vienas – šiame filme trumpi skyriai nesuteikia nė kiek žavesio, o dar labiau viską supainioja.

Filmo siužetas labai paprastas, nesimato nieko išradingo, tai nuobodus ir kartais link miego traukiantis filmas. Susišaudymų scenos greitos ir labai kruvinos, tačiau tai nesuteikia šiam filmui išskirtinio žavesio. Galima sakyti, jog stebime chaotišką scenų kratinį ir pasigendame aiškaus pasakojimo. Filmas prilygsta tam tikrų klipų rinkiniui.

Tematika, žinoma, labai aktuali šiuolaikiniam jaunimui, ypač režisieriaus pateikiamos aliuzijos į greitą praturtėjimą. Vis dėlto, merginos žudydamos žmones turi tikslą gyventi prabangiai, pirkti geriausius drabužius iš madų namų, valgyti tik geriausiuose restoranuose, o kad pasiektų norimo rezultato, jos turi susikruvinti rankas. Tai vienintelis taiklus viso filmo momentas. Aiškiai matome metaforą į jaunas paneles, dirbančias prostitutėmis. Lengvi pinigai ir gražus gyvenimas. Tam tereikia atiduoti dalelę savęs.

Juosta kupina sarkastiško humoro, matomos ir kelios absurdiškos situacijos, tačiau tai pateikiama ne vietoje ir ne laiku. Bežiūrint šią juostą aiškiai matosi, kad režisierius bandė sukurti savo „tarantinišką“ filmą, bet jam tiesiog nesisekė suderinti humoro su veiksmu. Vien žiaurių vaizdų, kelių pokštų ir neblogų veikėjų nepakanka, kad būtų galima pakerėti žiūrovą.

Filme dominuoja dialogai. Jų daug, tačiau vos keli turi gilesnę mintį apie gyvenimo prasmę, nuoskaudas ir tikros draugystės pavyzdį. Ironiška, tačiau patys personažai gana charizmatiški ir jeigu scenarijus būtų ištobulintas pakankamai gerai, pamatytume išties smagų filmą, kuris galbūt ateityje galėtų tapti kultiniu. Deja, turime tik skurdų ir neįdomų darbą. Net keista, kad tai Fletcherio filmas, autoriaus, kuris buvo apdovanotas Oskaru už nuostabios dramos scenarijų.

Techninė juostos pusė

Filme labiausiai pastebimas operatoriaus darbas. Vaizdingai parodomos susišaudymų scenos, pastebima nemažai žiaurumo, nors viskas pateikiama ir ne labai estetišku būdu, tačiau yra kur akis paganyti.

Garso takelis silpnas, tačiau kelios filmą lydinčios dainos visai neblogai suderinamos su scenomis. Labiausiai išryškinta dainininkės Sia daina „Day too soon“. Kitos muzikinės kompozicijos neišsiskiria iš bendro filme pateikiamo vaizdo.

Siaubingas montažas iš dalies taip pat prisideda prie labai skurdaus filmo konteksto. Scenos sulipdytos nekokybiškai ir ekrane sukuria tik tik chaosą.

Aktorių kolektyvinis darbas

Nors filme pagrindinius vaidmenys atliko jaunosios aktorių kartos pažibos, didžiausią dėmesį prikausto neseniai miręs Jamesas Gandolfinis. Gaila, jog šis kultinis aktorius atsisveikino su tokiu silpnu filmu, tačiau vis dėlto jam čia priklauso pats geriausias pasirodymas. Puiki Jameso vaidyba tempia visą filmą ant savo pečių, ko negalima pasakyti apie dvi jo kompaniones.

Saoirse Ronan, kuri jau ne pirmą kartą vaidina negailestingą žudikę, pasirodo labai prastai. Jokio žavesio ir individualumo, vien tik nusivylimas žiūrint į jos vaidinamą veikėją. Tą patį galima pasakyti ir apie Alexis Biedel. Jokios gracijos ar pastangų pakerėti žiūrovą. Pasirodymas vertas Kristen Stewart vardo.

Filme galima sutikti ir kietą meksikietį Danny Trechą ar Jameso Gandolfinio seną draugą iš „Sopranų“ laikų – Johną Ventimiglią. Nors ir epizodiškai pasirodo, tačiau sukelią šypseną. Vis dėlto smagu vėl pamatyti šiuos įsimintinus veidus didžiuosiuose ekranuose.

Verdiktas

„Violeta ir Deizi“ – tai visais aspektais prastas nepriklausomo amerikiečių kino veiksmo filmas, kuriame pasigendame efektingai pateikiamų scenų, sodraus humoro, įsimintinų dialogų ir kokybiškai pateikiamos istorijos. Juostoje daugybė klaidų, kurias bandoma kompensuoti neseniai mus palikusio Jameso Gandolfinio charizma, tačiau net ir jis nesugeba ištraukti filmo iš gilios duobės.

Bendras vertinimas: 4/10

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Savaitės „Baudos kvitas“: aš elgsiuos, kaip norėsiu! (26)

Rubrika „Baudos kvitas“, kur publikuojami skaitytojų užfiksuoti KET pažeidimai, ir toliau laukia įspūdingų kadrų! Publikuojame geriausias, per visą savaitę skaitytojų siųstas nuotraukas ir videoklipus. Juos galite peržvelgti bendroje galerijoje.

Namuose priglaustas šuniukas tapo reklamų herojumi (2)

Viržį žmonės rado gatvėje. Kurį laiką jie bandė surasti, kam priklauso šuniukas, bet šeimininkui neatsiradus buvo nuspręsta nugabenti šunelį į artimiausią prieglaudą. Taip jau sutapo, kad mes ieškojome naujo šeimos nario, ir Viržis vietoje prieglaudinuko tapo geriausiu mūsų bičiuliu.

Tarp gyvūnus globojančios merginos augintinių – ir žemaitukas (10)

Esu iš tų, kurie labai myli gyvūnus, tad man jų visas būrys – begalinis džiaugsmas ir visos šeimos rūpestis. Kartą, kai su šeima ilsėjomės prie jūros, tiesiogine to žodžio prasme išzirziau, kad galėčiau auginti katiną.

Kaip DELFI skaitytojai šventė Vasario 16-ąją (1)

Vasario 16-ąją šventiškai paminėję lietuviai su DELFI Piliečiu pasidalijo šventės akimirkomis. Kviečiame pasižiūrėti, kaip smagiai DELFI skaitytojai minėjo Lietuvos gimtadienį!

Įkliuvo: nufilmuotas chuliganiškai vairuojamas kauniečio automobilis (44)

Portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai ir vėl dalinasi grubiais kelių eismo taisyklių pažeidimais, kurie fiksuojami Kauno miesto gatvėse. Šį kartą į vaizdo registratoriaus objektyvą pateko itin nedrausmingas vairuotojas, kuris, padaręs ne vieną kelių eismo taisyklių pažeidimą, nuskubėjo į kelių policijos kiemą, kuriame Chemijos prospekte dirbantys pareigūnai palieka savo automobilius.