Kino recenzija. Saugus prieglobstis

 (3)
Romantikos ir dramų specialistas, režisierius Lasse Hallstromas, sukūręs tokias įsimintinas ir jausmingas juostas, kaip 2000 m. žiūrovų pamėgtą „Šokoladą“ su Johnny Deppu priešaky, nuotaikingą nuotykių komediją „Kazanova“, jausmingą 2009 m. pasirodžiusią „Hačiko: Šuns istorija“ bei įsimintiną praeitų metų subtilią dramą „Tai nutiko Jemene“, pristato savo antrą darbą ekranizuodamas populiaraus Amerikoje rašytojo, Nicholaso Sparkso, romaną.
Joshas Duhamelis ir Fergie
© AFP/Scanpix

Po gana šiltai priimtos dramos „Brangusis Džonai“, švedų kilmės režisierius kviečia į jau aštuntos JAV numylėto rašytojo knygos ekranizaciją, nepamirštamą kelionę po jaunų žmonių, atradusių tarpusavy meilės jausmus, pasaulį. Tai filmas, turintis sukelti tik šilčiausius jausmus bei nuteikti išgyvenimams kartu su pagrindiniais juostos herojais.

Apie ką mes čia…

Po gana sudėtingo kivirčo su vyru Keitė bėga iš namų palikdama viską, kas jai buvo brangu. Atradusi šiltą vietą po saulę, mergina bando viską pradėti iš naujo. Susipažinusi su vietinės parduotuvės savininku Aleksu, jos užspausti giliai širdyje jausmai vėl pradeda lįsti į išorę. Smagiai leidžiamas laikas, kupini meilės ir pasitikėjimo santykiai su nauju širdies draugu suteikia optimizmo ir taip sunkiam jos gyvenimui, tačiau Keitė net nenutuokia, jog senosios praeities nuoskaudos vėl sugrįš.

Kūrinio vidus

Sulig kiekviena nauja Nicholo Sparsko ekranizacija matosi tiesioginis ir vientisas rašytojų idėjos barjeras, negalintis perkopti užsibrėžtos ribos. Kalbame, žinoma, apie tai, jog po visai jausmingos 2004 m. melodramos „Užrašų knygelė“ pasirodymo visi sekantys darbai yra vienodo svorio. Viskas vyksta tokiu pačiu principu, o galu gale ekrane triumfuoja meilė. Veiksmas ir pats siužetas keičiasi, vieta ir veikėjai kitokie, tačiau bendras vaizdas identiškas. Vienas iš veikėjų yra įskaudintas, kitas irgi ieško nežinia ko, o kai abu nuskriausti susitinka, įvyksta stebuklas, vadinamas meilė.

Šį kartą prasidėjus filmui aplanko labai dvejopas jausmas. Vis dėlto nuojauta kužda, jog tai gali būti geriausias ir išradingiausias rašytojo ekranizuotas kūrinys, tačiau lygiai po penkių minučių iliuzijos dūžta. Daug žadanti pradžia akimirksniu atstato viską į savo vėžias ir vėl matome eilinį muilo burbulą apie nelaimingos meilės kelionę po jaunų žmonių širdis. Siužetinė linija papasakota tokiu būdu, jog atrodo lyg būtų žiūrimas detektyvas. Vis dėlto tokią intrigą aplink save sukuria pagrindinė veikėja, bet sunku apgauti žiūrovą tokiu pigiu triuku.

Scenarijus parašytas irgi labai greitu būdu, siužetinės linijos pasakojime matoma daug nesklandumų, o didžiausias minusas, sukeliantis tiesiog isterišką juoką, yra pati filmo pabaiga. Tuo pačiu parodomas paties rašytojo neoriginalumas, nes netgi pats Uwe Bollas nesugebėtu prieiti prie tokio kūrinio finalo. Pabaiga, turinti sukelti ašaras, daug apmąstymų, nuoširdų gailestį, sukelia tik ironiją. Vienintelis stiprus ir tikrai pasisekęs momentas – situacijos pateikimas, kai į šeimą įsibrauna nepažįstamas žmogus ir kokios yra to pasekmės.

Visos juostos metu girdimi skurdūs dialogai, o nors ir kalbama apie sunkų gyvenimą bei meilę, bet to nesijaučia viso filmo metu, iš dalies net jaučiasi panieka pagrindiniam personažui.

Kitas vertas apmąstymų momentas yra vyro požiūris į žmoną. Vis dėlto nenueinama labai toli – viskas, kas parodoma, yra labai artima mūsų šalies vyriškiams. Nesveikas pavydas, nuosavybės jausmas ir požiūris į moterį kaip į trofėjų arba į daiktą, priklausanti tik jam, yra puikus kai kurių lietuvių apibūdinimas, ypač tų, kurie mėgsta laiką leisti su draugais valgydami saulėgrąžas ir užgerdami jas alumi.

Nuobodokas veiksmo pateikimas, daug bereikšmių scenų, policininko įvaizdis taip pat nykus. Neišdirbtas ir per daug saldus, kartais pykinantis darbas vis dėlto yra vienas blogiausių rašytojo romanų perkėlimų į didžiuosius ekranus, o kartu tai - silpniausiais žinomo režisieriaus darbas, su kuriuo, tikiuosi, jis nepaskęs.

Techninės pusės ypatumai

Saldus ir kartu nykus garso takelis paverčia šią juostą kaip ir kitas Sparkso knygų ekranizacijas į saldėsio lagūną. Visiškai jokio jausmingumo, paprastos muzikinės kompozicijos, nesugebančios sukelti audrų net ir pačiuose staigiausiuose momentuose, kurių čia yra vos keli.

Operatoriaus darbas keistas. Lyg norima parodyti veikėjus iš įvairių kampų, pateikti juos vaizdžiai, bet kamera kartais nukrypsta ne į tinkamą pusę ir kadras visiškai sugadinamas.

Montažu filmas irgi negali pasigirti. Sukelti didesnio ažiotažo ir intrigos nesugebama, tik matosi labai greitu tempu atskleidžiami momentai, padedantis sulipdyti tolimesnę įvykių raidą. Vienintelis šviesus momentas – veiksmo vieta. Pagrindiniam veiksmui vystyti parinktas gana gražus rojaus kampelis. Nors filmas ir negali pasigirti stipria išore, tačiau bent jau ji sugeba akimirkai atitraukti nuo banalaus siužeto.

Aktorių kolektyvinis darbas

Kantri dainininkė bei dabar jau – ir aktorė, Julianne Hough, visą filmą nesijaučia savo lėkštėje. Visą laiką matosi dirbtina ir nenuoširdi vaidyba, žinoma, personažas irgi yra nykus, tačiau bent jau emocijomis buvo galima išreikšti labiau savo vaidinamą veikėją, o galiausiai tik gražus vaizdas ekrane ir tiek. Matyt ją veikią Kristen Stewart sindromas, kai emocijos yra nereikalingos.

Pagrindinio vyriško vaidmens atlikėjas, gana populiarus aktorius Joshas Duhamelis, taip pat nesukelia didesnių ovacijų, tačiau bent jau jo personažas buvo nuoširdžiai pateiktas. Akyse matėsi meilė vaikams, miestui, jai.

Pats įsimintiniausias filmo personažas priklauso antraplanio vaidmens atlikėjui Davidui Lyonsui. Nuo pat pirmų filmo minučių galima pajausti jo šizofrenijos protrūkį, o kartu - ir jausmingai išreikštą antagonistą.

Juostą savo buvimu papildo ir gražuolė Cobie Smulders. Epizodiškai pasirodanti moteris sukelia vien tik šiltus jausmus. Vaikų duetas, irgi epizodiškai pasirodantis, kartais pagerina nykią juostos atmosferą, todėl aktorių kolektyvas vis tik yra priimtinas ir sugebantis praskaidrinti bendrą filmo vaizdą.

Verdiktas

„Saugus prieglobstis“ – tai, mano manymu, blogiausiai pateikta Nicholo Sparkso knygos ekranizacija, turinti vos kelias šviesias ir įsimintinas akimirkas peržiūros metu. Banalumu dvelkiantis filmo siužetas, neišdirbti personažai bei visiškai silpna pabaiga, įrodanti rašytojo originalumo stoką, yra dar vienas eilinis neskanus produktas, kuris kaip saldainis po truputį tirpsta burnoje, kol galiausiai išvis išnyksta iš horizonto.

Bendras vertinimas: 3/10

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Gauna „Gelvoros“ žinutes apie įsiskolinimus – ar tai ne sukčių darbas? (13)

DELFI skaitytoja, socialiniame tinkle pastebėjusi diskusiją dėl tautiečiams siunčiamų galimai „Gelvora“ įmonės SMS žinučių apie įsiskolinimus, paprašė redakcijos išsiaiškinti, ar tai ne sukčių darbas.

Klaipėdos rajone šiurpi avarija, motociklas sudaužytas į šipulius (44)

Klaipėdos rajono policijos pareigūnai trečiadienio vakarą skubėjo į avariją. Pranešta, kad Dovilų seniūnijoje, Šiūparių kaime, susidūrė automobilis ir motociklas. Per avariją sužalotas motociklo vairuotojas.

Suvalgė saldainį „Rimi“ parduotuvėje – apsauginio reakcija buvo neadekvati (470)

Galima ar negalima pačioje parduotuvėje dar nesusimokėjus suvalgyti patinkantį maisto produktą? Toks klausimas kilo po to, kai į pensiją išėjęs Rimas Kančys „Rimi“ prekybos centre pateko į nemalonią situaciją. Suvalgęs vieną saldainį ir vėliau kasoje pirkęs maišelį tų pačių, jam patikusių saldainių, senolis sulaukė nemalonios akistatos su „Rimi“ apsaugos darbuotoju.

Gerų akyčių katinėlis ieško šeimininkų (2)

Ieškome namų arba globos mielam ir labai jaukiam mažyliui, kurį radome Kaune.

Gniaužia kvapą – sunkvežimio vairuotojas vos spėjo aplenkti netikėtai išvažiavusią mašiną (119)

„Štai kaip piliečiai nesiorientuoja aplinkoje“, – neslėpdamas pasipiktinimo DELFI rašė sunkvežimio vairuotojas. Jo atsiųstame video įraše matyti, kaip iš šalutinio kelio išsukdama mašina iššoka tiesiog priešais važiuojantį sunkvežimį.